Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.
Prie starto – apsisprendusieji
„Įstatymas numato penkių vidutinių šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio užstatą, – informavo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. – Žinoma, buvo atsižvelgta ir į europinius standartus. Šio užstato pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad pasinaudojantis pasyvia rinkimų teise asmuo tai darytų atsakingai, sąžiningai ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų.“
L.Matjošaitytė pabrėžė, kad užstatas yra garantija, jog kandidatas tikrai dalyvaus rinkimuose. „Taip yra siekiama įsitikinti įsipareigojimo dalyvauti rinkimų kampanijoje tvirtumo. Tas užstato dydis nėra toks didelis, kad užkirstų kelią ir kitiems kandidatams, kurie nori dalyvauti, – kalbėjo VRK pirmininko pavaduotoja. – Laiko susimokėti užstatą dar yra iki kovo 7 dienos. Šiandien esame įregistravę vienuolika pretendentų“.
Po 11 tūkst. 525 litus jau susimokėję yra socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, buvęs šalies vadovės patarėjas Linas Balsys, Kristina Brazauskienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno verslininkas Vladas Lašas, signataras Rolandas Paulauskas, „darbiečių“ kandidatas Artūras Paulauskas, Seimo narys Naglis Puteikis, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas (LLRA) europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, Mindaugo Filipavičiaus marionetė Jonas Lašinis bei Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Įgytas jausmas
„Dar aštuoni pretendentai dokumentų nėra atidavę. Jie arba pinigėlius renka, arba galvoja, ar verta eiti toliau, – kalbėjo L. Matjošaitytė. – Užstatas yra grąžinamas kandidatams, kurie per rinkimus surenka bent 7 proc. balsų. Jeigu šios ribos kandidatas neperžengs, pinigai liks Finansų ministerijoje.“
Dėl savo apsisprendimo vis dar nėra tikri Alfredas Aliukevičius, Danutė Balsytė-Lideikienė, Antanas Mickevičius, Dangirdas Mikšys, Jurijus Subotinas bei signataras Zigmas Vaišvila.
„Palikus tokio dydžio užstatą yra įgyjamas jausmas, kad gali dalyvauti politinėje veikloje pagal visus demokratinius kanonus. Kartais juk dėl teisybės, tikslo galima ir gyvybę paaukoti. Apie tai rašė Jonas Biliūnas „Laimės Žibury“, – sakė komunikacijos ir verslo konsultantas Giedrius Drukteinis. – Tikiu, kad kiekvienas kandidatas turi patį svarbiausią politikui jausmą – tikėjimą savo teisumu.“
A. Zuokui – šiaudas
Viešųjų ryšių konsultantas Liutauras Ulevičius pastebėjo, kad 11,5 tūkst. sumokėta suma asmeniui, kuris turi tam tikrų viešų ambicijų, yra galimybė pasinaudoti proga gauti išskirtinio dėmesio. „Tačiau tai yra lazda su dviem galais. Yra ir blogoji pusė. Jeigu rinkimuose yra dalyvaujama be gerų rezultatų arba jis yra niekinis, po kampanijos lieka blogas prieskonis, – kalbėjo ekspertas. – Norint pasinaudoti galimybe viešintis reikia tai įvertinti.“
L.Ulevičius priminė, kad yra savotiškų asmenų grupių, kurioms neigiamas prieskonis neturi įtakos, todėl galimybės nėra praleidžiamos pasirodyti viešai. „Neretai tai būna teisingas žingsnis politinių grupių, kurios turi labai mažą visuomenės palaikymą. Natūralu, kad jos neturi jokių šansų visavertiškai dalyvauti ir laimėti rinkimų, tačiau pats dalyvavimo faktas už santykinai mažas lėšas jiems leidžia pasiekti ganėtinai didelę auditoriją, – kalbėjo pašnekovas. – Jie visada noriai primena apie save.“
Vienas iš tokių pavyzdžių, pasak L. Ulevičiaus, yra Vilniaus meras A. Zuokas. „Jam visuomenės palaikymas yra labai mažas, jis neturi realių šansų patekti į antrą rinkimų turą, tačiau pradinis įnašas yra galimybė savo pavardę pateikti balsavimo biuletenyje, kuris pateks į kiekvieno rinkėjo rankose. Taip jis primins apie save“, - pabrėžė viešųjų ryčių specialistas.
Paklaustas, kaip politikas galėtų pagerinti savo įvaizdį, L. Ulevičius priminė seną posakį, kad laikas yra pats geriausias gydytojas. „Jeigu dabar mūsų paklaustų, ką blogo yra padaręs A. Zuokas, daugelis jau dabar sunkiai begalėtų išvardinti jo nuodėmes. Nebent galime pasakyti kažką bendrais bruožais – ryšiai su „Rubikonu“, neaiškios statybos Vilniuje, - priminė ekspertas. - Iš taktinės pusės, natūralu, A. Zuoko uždavinys yra papasakoti savo istorijos versiją iš savo varpinės tam, kad žmonės prisimintų naujesnę versiją. Po kurio laiko ta versija bus dar labiau modifikuota“.
„Teistas už gerus darbus“ – toks buvo vienu metu Vilniaus mero šūkis. L. Ulevičiaus teigimu, politiko tikslas dabar yra nuolat šią istoriją perpiešinėti gražesnėmis ir šviesesnėmis spalvomis. „Tai yra ilgo laikotarpio taktika, smūginę bangą, kuri leistų greitai pakeisti situaciją, sunku įsivaizduoti“, – sakė viešųjų ryšių žinovas.
Nelaukime gelbėtojo
„Žmonės laukia gelbėtojo, tačiau jie pamiršta seną biblinę istoriją apie tai, kaip Dievas paleisdamas žmogų į platųjį pasaulį pasakė „Padėk pats sau ir aš tau padėsiu“, – Šventąjį raštą citavo G. Drukteinis. – Baisiausia, kad mes nenorime sau padėti ir tikimės, kad kažkas tapęs prezidentu padės mesti gerti, tapti turtingais, sumažinti skyrybų skaičių. Privalome suvokti, kad į valdžios instituciją negalima žiūrėti kaip į gelbėtoją. Žmonės daro klaidą tikėdami, kad valdžios paskirtis yra pagerinti gyvenimą. Valdžios prioritetas yra užtikrinti stabilumą valstybėje, o gėrio ir blogio kovą palikime bažnyčiai.“
Atsakydamas į klausimą apie A. Zuoką pašnekovas teigė, kad šis politikas turi visus reikalingus duomenis. „Jis yra jaunas, gerai žiūrisi ekrane, protingas, yra išsilavinęs, o svarbiausia, jis turi energijos ir tikslą, – sakė G. Drukteinis. – Jeigu jam nepasiseks šiuose rinkimuose, neabejotinai pasiseks kitose arba vėliau. Kas balsuos už A. Zuoką? Tiksliai nežinau, kas galėtų už jį balsuoti. Prieš daugelį metų esu už jį balsavęs. Galime tik įsivaizduoti, kad tai bus jauni, veržlūs, besidomintys politika žmonės.“
Referendumo tikslai
Politologų spėjimu, LLRA pirmininkas V. Tomaševskis prezidento rinkimuose dalyvauja dėl norimo rezultato Europos parlamento rinkimuose.
„Reikia prisiminti, kad rinkimai į Europos parlamentą vyks kartu su antruoju prezidento rinkimų turu, - pabrėžė L. Ulevičius. – Tie, kas pirmajame ture balsuos už visą – ir neperspektyvių – kandidatų sąrašą, įkaitant ir V. Tomaševskį, nebūtinai ateis į antrą turą ar prisimins tokį kandidatą. Lenkų tautinės mažumos situacija yra kiek kitokia, todėl nematau esmės V. Tomaševskio kandidatūrą naudoti kaip „kabliuką“ Europos parlamento rinkimuose“.
Eksperto teigimu, tokiu modeliu galėtų pasinaudoti žemės pardavimo užsieniečiams referendumo šalininkai. „Jų iniciatyva surengti referendumą rinkimų metu duotų didesnį sinerginį efektą – užduotys palaikytų viena kitą. Tie, kurie ateitų balsuoti už referendumą, tikėtina, kad valstiečius, žaliuosius ar tautininkus rinktų ir į Europos parlamentą, - kalbėjo L. Ulevičius. – Čia sąsajų tikrai yra“.
Pakaks urgzti
Pasak G. Druikteinio, LLRA pirmininko pavyzdys yra labai geras lietuviams. „Prieš 2 tūkst. metų buvo pasakyta „Bet kokiomis aplinkybėmis aktyviai dalyvauk savo visuomenės gyvenime“.
V. Tomaševskis puikiai suvokia, kad neturi jokių aritmetinių šansų laimėti, tačiau parodo, kad lenkų bendruomenė egzistuoja, turi savo tikslus ir lūkesčius, - kalbėjo žurnalistas. - Per rinkimus jau pastebėjome, kad lenkai balsuoja itin aktyviai. Mums, lietuviams, nereikia urgzti, pykti ir zysti, kad jie laimi rinkimus Vilniaus krašte“.
G. Drukteinis yra įsitikinęs, kad taip tautinės mažumos lietuviams siunčia paprastą žinutę: „Atsistokite ir nueikite į rinkimus“.
„V. Tomaševskis yra puikus pavyzdys, kad pilietis, augantis demokratinėje visuomenėje turi iš principo dalyvauti politinėje veikloje. Ir visai nesvarbu, kokie ten jo šansai bebūtų. Dėl to turėtume žemai nulenkti savo galvas“, - pabrėžė G. Drukteinis.
Pasyvi taktika
L.Ulevičių nustebino verslininko V. Lašo noras pretenduoti į postą. „Tiesą sakant, sunku būtų vertinti šį jo žingsnį. Galime tik spėlioti apie ilgalaikių tikslų siekimą, tačiau kyla klausimas, gal tai reikėjo daryti nuosekliau ir viskam ruoštis palaipsniui. Tačiau dabar pasirodymas VRK paskutinę dieną tikrai kelia abejonių, ar tai yra prasminga, nors jis yra puikus verslininkas“, – pečiais traukė ekspertas.
Pasak jo, ne paslaptis yra faktas, kad Darbo partija viduje turi nemažą aparatą, dirbantį viešajai erdvei. „Nekyla abejonių, kad A. Paulauskas stipriai komunikuos, tai jis daro jau dabar, manau, kad jų rinkiminė kampanija bus labai intensyvi“, – pabrėžė L. Ulevičius.
Jis pastebėjo, kad socialdemokratai laikosi ganėtinai pasyvios taktikos. „Tačiau tai yra pamatuota taktika, kadangi jų tikslas yra nedarant jokių aršių žingsnių sėkmingai pasiekti antrą turą. Jau po pirmo turo tektų spręsti dviejų savaičių klausimą. Socialdemokratai tikrai dirba ir yra pasiruošę surinkti balsus, kurie neatiteks D. Grybauskaitei“, – kalbėjo L. Ulevičius.
Kylantys feniksai
„Vienose rinkimuose, kuriuose dar dalyvavo „Naujoji sąjunga“, tauta A. Paulauskui pasakė „ne“. Jis nebuvo išrinktas į Seimą. Daugelis lietuvių, matyt, įsivaizdavo, kad po tokio fiasko A. Paulauskui belieka prasigerti arba emigruoti iš Lietuvos, arba užsiimti privačia advokato praktika, - dėstė G. Drukteinis. - Bet A. Paulauskas ir R. Paksas demonstruoja ryžtą. Žmonės, nublokšti į dugną, atsikelia ir tiki tuo, ko siekia. Toks Fenikso pakilimas iš pelenų yra vertas pagarbos“.
Pasak komunikacijos konsultanto, tokie pakilimai yra geras ženklas mūsų visuomenei. „Sugebame užsiauginti tokių politikų, kurie nepaiso visų likimo smūgių ir sugeba atsitiesti“, - sakė G. Drukteinis.
Tuo tarpu L.Ulevičius pastebėjo, kad R. Paksą galima vadinti tik formaliu kandidatu, B. Ropę ekspertas „nurašė“ prie R. Paulausko, Z. Vaišvilos kompanijos. „Tai yra kandidatai, turi ambicijų, politinių jėgų paskatinimą, tačiau galimybių sėkmingai sudalyvauti nėra. L. Balsys ir K. Brazauskienė? Manau, kad jie – iš tos pačios serijos, – kirto viešųjų ryšių žinovas. – Vienintelė L. Balsio programinė nuostata yra „Grybauskaitė bloga“. Su tokia nuostata eiti reikia tikrai ne į prezidento postą“.
Turgaus kalbų nepakaks
„K. Brazauskienė šneka labai paprastai, tačiau iš kiekvieno politiko norisi sulaukti politinės istorijos. Norime matyti, kad jis suvokia politiką ir turi programą, įsitikinimus - šypsojosi G. Drukteinis. – Pasikalbėjimas turguje su žmonėmis paprasta kalba nėra pati didžiausia politiko veiklos darbo dalis. Reikia programos, aiškių tikslų. Kiekvienas juk galime pašnekėti gatvėje, kas yra blogai ar ką reikėtų keisti. Tačiau, ar dėl to mes galime vadintis politikais? Abejoju“.
Vėliau komunikacijos ekspertas prisipažino, kad jam imponuoja B. Ropė. „Vėl galime kalbėti Kristaus žodžiais: kas mes tokie, kad teistume žmogų? Taip, gal jis yra per storas, per aukštas, per žemas, per plonas, o gal jam ūsai kažkam nepatinka. Tačiau tai spręs žmonės. Visame pasaulyje galime matyti prezidentus, kurie atrodo neįprastai – vieni žemi, kiti aukšti, o kas yra baisiausia – moteris, - sarkastiškai nusijuokė G. Drukteinis. – Juk dar Tomas Akvinietis yra sakęs, kad moteris yra truputį deformuotas vyras. O jeigu kalbant rimtai, tikiu, kad B. Ropė įgijo pakankamai politinės patirties, užsiaugino ambicijas, kurios netelpa į mero pareigas. Tikiu, kad jis nori išplaukti į platesnius vandenis“.
Prabilęs apie signataro R. Paulausko apeliaciją į Sąjūdžio laikus G. Drukteinis teigė, kad žvilgsnis į praeitį – nėra blogai. „Tai padeda identifikuoti politiką. Kiekvienam iš mūsų žodis „Sąjūdis“ kelia geras emocijas, pažiūrėkime, kaip visi mėgstame pavirkauti „Štai, o kaip Sąjūdžio laikais buvome vieningi...“ Reklaminiu požiūriu tai nėra blogai prisiminti, - dėstė G. Drukteinis. - Bet nereikia užmiršti, kad tai yra 25-erių metų senumo įvykiai. Klausimas kyla tik vienas, o kas per tuos metus pasikeitė R. Paulausko pažiūrose ir veiklose. Juk gyvename šia diena, benziną pilame šiandien, valgome irgi šiandien“.
Dūris praeičiai
Paprašytas įvertinti D. Grybauskaitės rinkiminės kampanijos pradžia, kurios metu yra kalbama apie šalies vadovės praeitį ir viešinamos senos nuotraukos, L. Ulevičius patikino, kad tai yra ganėtinai veiksminga. „Juk tai yra matoma ir įsimenama. Pagrindinė kandidatų užduotis yra priversti visus linksniuoti jo vardą ir pavardę. Kontekstas – antroje eilėje. Paskutinių dviejų ar trijų savaičių prieš rinkimus laikotarpiu žinomumą reikės konvertuoti į palaikymą. Manau, kad D. Grybauskaitės štabas dirba labai gerai, nes žiniasklaida į visą tai pasijungia nevalingai“.
L.Ulevičius teigė manantis, kad D. Grybauskaitė puikiai supranta turinti nemažai visuomenės palaikymo. „Štabas dabar taiko į abejojančių ir svyruojančių grupę, kuri yra tikrai nemaža ir gali nulemti ar bus antras rinkimų turas“, - sakė ekspertas.
Apie D. Grybauskaitės fenomeną prabilęs G. Drukteinis prisiminė Josifo Stalino žodžius: „Yra lehviau pasitelkus porą divizijų užkariauti kokią nors šalį negu išauginti valstybės lygio veikėją“.
„Apmaudu, kad penkis metus Lietuva nesugebėjo užauginti tokio politinio veikėjo, kuris būtų tvirtas, liaudies mėgiamas, turėtų savo poziciją, - kalbėjo G. Drukteinis. - Kiekvienam yra aišku, kad šiuose rinkimuose D. Grybauskaitė konkuruos tik pati su savimi. Paradoksali situacija, tačiau tebūnie tai mums signalas“.
