Devynerius metus Kelių inspekcijoje tikrinęs, ar automobiliai techniškai tvarkingi, nepriklausomybės atkūrimo pradžioje Vilius Navickas nėrė į mašinų pardavimo verslą. Dar po dešimties metų susidomėjo statybomis ir konservatoriais.
Posūkis į politiką buvo naudingas – V. Navickas Vilnių valdo jau 7 mėnesius. Be saiko godus ir negerbiantis įstatymų. Taip prieš porą metų viešai apie sostinės merą V. Navicką kalbėjo dabartiniai bendražygiai Liberalų sąjūdžio nariai.
Skandalai ir nesusipratimai Vilniaus vadovą lyg šešėlis persekioja jau beveik dešimtmetį: nelegalios statybos, neaiškūs verslo interesai politikoje, abejonių keliančios turto deklaracijos.
„Balsas.lt savaitė“ klausia: ar iš tiesų sostinei reikalingas toks meras?
Suskaičiuoti pinigus nelengva
Milijonus žarstančiam Vilniaus vadovui, regis, sunku suskaičiuoti savo turtus. Verslininkas ne vienus metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) vėluoja pateikti savo turto, o Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK) – privačių interesų deklaraciją.
Šių metų pavasarį užkopęs į valdžios olimpą − tapęs sostinės meru, V. Navickas tai padaryti tiesiog pamiršo. VTEK sostinės vadovo deklaracijos pasigedo tik tada, kai aiškinosi jo komandiruočių vingius.
Atsitokėjęs V. Navickas galiausiai tik gegužę nusiuntė reikiamą dokumentą – privačių interesų deklaraciją. Paskui pasipiktino VTEK veikla, jos narius apkaltino šališkumu, esą šie išpūtė neesminius faktus.
Žinių apie Vilniaus mero valdomą turtą ir lėšas nėra nuo 2007 metų. Kaip pranešė VMI, V. Navickas ir pernai, ir šiemet delsia pateikti turto deklaracijas.
Sostinės vadovas apie savo turtą viešai turėjo informuoti tik išrinktas į Vilniaus miesto tarybą 2007-aisiais – tai padaryti įpareigoja įstatymas.
„Kadangi p.V. Navickas turto deklaraciją VMI pateikė pavėluotai, „Valstybės žinios“ 2007 metų duomenų išrašus paskelbs 2009-ųjų spalio 1-ąją. Kartu bus paskelbta ir 2008 metų jo turto deklaracijos duomenų išrašas“, − savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė VMI.
Mero mokesčių tarifas – 1 procentas?
V. Navicko valdomą turtą rodo 2003 ir 2006 metų deklaracijos. Per tuos trejus metus turto mastas išaugo daugiau nei keturis kartus.
2003-iaisiais šeimos turto vertė siekė 860 tūkst. litų, skola bankui – 690 tūkst. litų. Navickai turėjo 170 tūkst. litų piniginių lėšų bei akcijų, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių – už 134 tūkst. litų.
Per trejus metus privalomas registruoti turtas išaugo 4 kartus – iki beveik 3 mln. 800 tūkst. litų. Plius – 3 mln. litų vertės akcijos ir kuklios 25 tūkst. piniginės lėšos. Skola bankui sumažėjo iki ketvirčio milijono.
Sumažėjo ir Navickų pajamos: 2003-iaisiais jos siekė kiek daugiau nei 200 tūkst., o 2006-aisiais – iki 117 tūkst. litų.
Įdomiausia deklaracijos dalis yra sumokėti mokesčiai – 1051 litas.
V. Navickas spaudai tvirtino mokesčių sumokėjęs kur kas daugiau, esą čia greičiausiai įsivėlusi klaida, tačiau patikslinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos deklaracijos per dvejus metus laiko taip ir nerado.
Žemvaldys ir nuomotojas
JAV ambasada, Šiaurės ministrų tarybos biuras – V. Navicko klientai. Per metus už gyvenamųjų patalpų nuomą šioms įstaigoms jis gauna 217 tūkst. litų pajamų (2007-ųjų deklaracija).
V. Navickas sukaupė ir nemažai nekilnojamojo turto: 5 namai Vilniuje ir Molėtų rajone. 2007 metų duomenimis, vienas statomas, kitas gautas dovanų. Sostinės vadovas yra nusipirkęs 7 žemės sklypus Trakų ir Molėtų rajonuose.
Pagrindinės V. Navicko pajamos – iš nuomos bei statybų bendrovės „Euro-Construct“ (įstatinis kapitalas – puspenkto milijono litų).
Namų statyba ir pardavimu užsiimančiai bendrovei Vilniaus meras vadovavo iki šių metų pavasario. Kai tapo meru, verslo reikalus tikina atidavęs į žmonos Jolantos rankas.
Regis, Navickai vėl investuoja – iš „Euro-Construct“ išimami pinigai, iki 10 tūkst. sumažintas ir įstatinis kapitalas. Statybų verslas darosi nebeįdomus?
„Trūksta tik karūnos“
„Tas statinys man primena banditinį baroką. Įdomu, ar namo viduje bus plastikinės kolonos kaip pas Paksienę?“ – kikeno savo pavardės viešinti nepanoręs būsimas Vilniaus mero kaimynas, gyvenantis daugiabutyje.
Taip jis kalbėjo apie sostinės Žvėryno mikrorajone kylančią naująją V. Navicko pilį.
Vilniaus meras, regis, galėtų ginčytis. Dokumentai rodo, kad name suprojektuotas liftas motociklui, menės, didžiulė prabangi mansarda bei fontanas kiemelyje. Milžiniško statinio nė neįmanoma aprėpti žvilgsniu: trijų aukštų pastato aukštis siekia kokius 12 metrų.
„Pasistačius tokius rūmus, merui belieka užsidėti karūną“, − aplinkinių namų gyventojus miesto galvos statinys ir erzina, ir juokina.
Žvėryne apstu prabangių privačių namų, tik ne tokio dydžio.
Vilniaus savivaldybės išduotas statybų leidimas rodo, kad čia statomas administracinis pastatas. Tą patį sakė ir projekto vadovas Albertas Uljanovas.
„Projektas buvo rengtas administraciniam pastatui su gyvenamosiomis patalpomis. Antrame aukšte bus butas, o trečiame – posėdžių salė. Kas dabar bus, ką toliau darys – jų reikalas. Užsakė suprojektuoti biuro pastatą“,− projekto vadovas tikino, kad čia greičiausiai įsikurs mero valdomos statybų įmonės „Euro-Construct“ būstinė.
Sklypą iš savo valdomos bendrovės V. Navickas pernai rudenį perpirko, atrodo, už 1 mln. litų. Tačiau pastaruoju metu pastato statybos sustojo.
Ypatinga meilė Žvėrynui neatsitiktinė – čia prabėgo V. Navicko vaikystė, čia jis gyvena ir dabar.
Statybų vergas
Besaikis godumas ir nepagarba Lietuvos įstatymams. Taip pernai pavasarį apie V. Navicką, tada dar eilinį tarybos narį, kalbėjo Liberalų sąjūdžio nariai (2008 02 04).
Liberalai tąsyk išsiaiškino, kad konservatorius spjovė į įstatymus ir statyti kotedžus Žvėryne pradėjo be leidimo. V. Navickas teisinosi, kad statybos leidimų reikia laukti per ilgai.
Politikas piktinosi, kad šalyje nepažeidžiant įstatymų neįmanoma pradėti jokios statybos. Mat savivaldybė dokumentų laiku neparengia. Be to, valdininkai sau leidžia delsti ne mėnesį, bet du tris, o kartais ir pusmetį.
V. Navickas anuomet varstė ir VTEK duris, tačiau sulaukė tik „pabarimo“.
Tada keli savivaldybės liberalai V. Navicką ir jo kolegą konservatorių Vidą Urbonavičių įtarė supainiojus viešuosius ir privačius interesus: savivaldybėje buvo patvirtintas sklypo, kuriame dabar jau kyla naujasis mero namas, detalusis planas.
V. Navickas dievagojosi niekaip su tuo nesusijęs, nuo visų klausimų nusišalinęs. VTEK išvada V. Navickui buvo palanki – įrodymų, kad verslo ir politikos interesai susipynė, komisijai nepakako.
Po šių skandalų skilo konservatorių frakcija Vilniaus miesto taryboje, V. Navickui teko laikinai sustabdyti narystę partijoje.
Tik tiek kainavo Vilniaus mero noras greičiau pastatyti ir parduoti prabangius namus Žvėryne.
Prieštaringa veikla
Įtarimai dėl neskaidrių viešųjų pirkimų konkursų V. Navicką lyg šešėlis persekiojo ir prieš dešimtmetį.
Beveik prieš aštuonerius metus sostinės vadovo valdoma bendrovė „Veda“, prekiaujanti automobiliais „Fiat“, laimėjo konkursą ir Policijos departamentui pardavė beveik pusantro šimto mašinų.
Sandorio vertė – apie 7 milijonai litų.
Kita konkurse dalyvavusi bendrovė apskundė V. Navicko bendrovę „Veda“ Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), esą konkurso sąlygos buvo palankios būtent Vilniaus mero bendrovei. VPT, vertindama konkurso organizavimo sąlygas, įžvelgė įstatymų pažeidimų ir konkurso rezultatus panaikino.
V. Navickas bet kokius kaltinimus pažeidus įstatymus neigė, skundė sprendimą teismui.
Viešieji konkursai, kuriuose dalyvaudavo „Veda“, kėlė įtarimų ir anksčiau.
Žiniasklaida yra aprašiusi, kaip 2000 metais V. Navicko valdoma įmonė šalies mokykloms už daugiau nei 4 mln. pardavė per mažus autobusiukus.
Dabartinė sostinės galva ir tąsyk sulaukė VPT kirčio – konkursas buvo apskųstas. Bendrovės „Veda“ geltonuosius autobusiukus teko pakeisti talpesniais. Įmonės direktorius kaltę vertė konkurentams.
Su V. Navicku „Balsas.lt savaitei“ susisiekti nepavyko, mat meras šiuo metu atostogauja. Savaitraštis pateiks jo nuomonę, kai tiktai pasitaikys proga.
TIK FAKTAI
„Merai dažniausiai kuria tik savo tėvonijas, o piliečiai ir jų esminiai poreikiai lieka užmiršti. Taigi turime vietos valdžią, bet neturime tikros savivaldos, nes piliečių savivaldybėse niekas neburia ir niekas neklausia, ko jiems reikia, niekas su jais nesitaria.
Dažnai piliečiai netgi nežino, ką jie gali padaryti veikdami kaip bendruomenė, kokių galių jiems suteikia įstatymas. Todėl tai, ką turime savivaldybių teritorijose, reikia vadinti vietvalda, o ne tikrąja savivalda.
Veiksmingai savivaldai reikalingi ne vietvaldos lyderiai, o tikri savivaldos lyderiai. Tikras savivaldos lyderis rūpinsis ne vien tuo, kad gražiau atrodytų centrinės miesto gatvės, naujas ar
suremontuotas savivaldybės pastatas, bet kad ir miestų, miestelių bei kaimų bendruomenėse stiprėtų savivaldos įgūdžiai.“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programos akcentai 2007 metų savivaldos rinkimuos
Giedrius Šimkevičius