Kam rūpi Lietuvos žmogus?
Dujininkams?
- Kurie skaičiuoja milijoninius pelnus, bet sunkmečiu didina kainas?Ar teikdami pasiūlymus, jie bent prisiminė kokia dabar ekonominė situacija Lietuvoje? Nors jie patys nejaučia krizės, turėtų bent iš laikraščių žinoti apie vis didėjantį bedarbių skaičių, bankrutuojantį verslą.
Padidinus dujų kainą, didės ir šilumos kaina. Kas mūsų laukia žiemą? Ar turės iš ko mūsų drąsuoliai monopolininkai susirinkti savo mokesčius? Panašu, kad jie taip pat vykdo Vyriausybės programą "Lietuva be lietuvių".
Energetikos ministerijai?
- Kuri, kaip Kubilius žadėjo, mums "nieko nekainavo"? Kuri įsteigta tam, kad rūpintųsi energetikos sektoriaus vadovų algomis, bet ne Lietuvos gyventojais. Visi patenkinti Sekmoku: LEO akcininkai,atominės elektrinės šefas, dabar ir dujininkai. Jau pernai ministras žadėjo tartis, kad visai Europos sąjungai Gazpromas suvienodintų kainas, bet kaip visi mūsų valdininkai dažnai pažadų neatskiria nuodarbų. Pažadėjai, reiškia padarei.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai?
- Kuri sutinka su viskuo, ką pasiūlytų rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių ar lietuvių verslininkas, jei jis turtingas ir galingas.. Diana išsigando dujininkų keršto, teismų, gal dar kažko. O ką padarys paprastas žmogelis ar smulkus verslininkas, visi žino kokie lietuvaičiai kantrūs: iš bado mirs, bet kentės.
Vyriausybėi???
- Premjeras pasakė, mes nieko negalim padaryti, doleris pinga, euras brangsta, Rusai dujas brangina, aš rusiškai nemoku... Bet užtat jis jau turi planą kaip apmokestinti automobilius, nekilnojama turtą, svajoja net apie pensijų apmokestinimą. O finansų ministrė šypsosi. Visi jau žino šios šypsenos reikšmę - mielieji, mokesčiai augs.
Tad kam gi rūpi Lietuvos žmogus? Kas turi atsakymą? Mes tapome kurčios ir aklos valdžios įkaitai, mes nieko negalim pasakyti, nes nebūsim išgirsti, nieko negalim parodyti, nes mūsų niekas nemato. Mes nieko nebegalim pakeisti. Ar ilgai taip bus? Ar leisime valdžiai eksperimentuoti su žmonėmis? Ar priversime juos mus girdėti? Dirbti mums, tartis su mumis, kentėti ir džiaugtis su mumis, gal jie supras, kad be mūsų jie niekas. O jei nesupras, prisiminkite jų darbus per rinkimus. Nieko nepamirškite.
R. Naudužienė, NS Vilniaus sk. pirmininkė
