Prie skandalingos netvarkos organizuojant Seimo rinkimus ir skaičiuojant balsus prasidėjo ir derybos dėl naujo ministrų kabineto.
Naujausioje Lietuvos istorijoje sudarant valdančiąsias koalicijas neretai matėme atvejų, kai šeši vienos frakcijos mandatai imdavo ir pasirodydavo brangesni nei 18 kitų. Tai vyko įvairiu lygiu – savivaldos taip pat.
Etatiniai visų partneriai
Vilniaus savivaldybėje politinio parazitavimo kultūrą geriausiai įsisavino tautiniu pagrindu sukurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Šios organizacijos dirigentai Vilniaus savivaldybėje tapo nepamainomais partneriais bet kam, kas jiems pažadėdavo galimybę kuruoti švietimo ir kitas aktualias sferas (neatsitiktinai būtent lietuviškų darželių grupių sostinėje labiausiai trūksta).
Antai dabartinio Vilniaus mero Artūro Zuoko koalicija „Už Vilnių, kuriame gera visiems“, kurią sudarė liberalai ir Modernieji krikščionys demokratai, 2002 metų gruodį vykusiuose savivaldos rinkimuose Vilniuje laimėjo daugiausia – 18 mandatų. Tačiau būtent šešių LLRA atstovų, anksčiau rėmusių A. Zuoką, perbėgimas leido šiai organizacijai kartu su kitomis vos po šešias ar tris vietas turinčiomis jėgomis laikinai meru išrinkti socialdemokratą Gediminą Paviržį.
Nuo to laiko, kad ir kas būtų sostinės valdžioje, LLRA sugebėdavo dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ir išsikovoti daugiau postų nei proporcingai priklausytų pagal mandatų skaičių. Tautybė čia, žinoma, niekuo dėta, nes kitos partijos politinį turgų pamažu išplėtė iki nacionalinio masto.
Sąjungų įsigalėjimas
„Koalicijų kultūra“, galiausiai privedusi prie to, kad visi yra pasirengę sanguliauti su visais (gal kiek „pasilaužę“), pradėjo formuotis nuo 2000 metų Seimo rinkimų. Juose dalyvavo 58,63 proc. rinkėjų. Daugiausia mandatų – 51 tuomet gavo vadinamoji A. Brazausko koalicija, kurią sudarė buvę komunistai, tada vadinęsi Lietuvos demokratine darbo partija, ir Lietuvos socialdemokratų partija. Vėliau šios politinės jėgos susijungė.
Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus nutarė pataisyti, jo nuomone, neteisingai pasirinkusios tautos sprendimą ir sukurpė „Naujosios politikos“ bloką, į kurį įėjo buvusio jo konkurento Artūro Paulausko Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir būsimo prezidento Rolando Pakso tuomet vadovaujama Lietuvos liberalų sąjunga, Centro sąjunga ir Modernieji krikščionys demokratai.
Per keturias partijas sukrapaščius 71 mandatą socialdemokratus pavyko laikinai palikti opozicijoje, tačiau neilgam. Jau 2001 metais koalicija iširo, o socialliberalai sudarė tvirtą daugumą su velionio Algirdo Mykolo Brazausko socialdemokratais. Ši koalicija išliko iki pat kadencijos pabaigos.
Po 2004 metų Seimo rinkimų, irgi ne be prezidentūros įsikišimo, bandyta palikti už borto daugiausia balsų laimėjusią Darbo partiją (DP). Ji Seime turėjo 39 vietas. A. M. Brazausko ir A. Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“ – 31 atstovą. Tėvynės sąjunga gavo 25, Liberalų ir centro sąjunga – 18 vietų. R. Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ – 11.
Lietuvos socialdemokratų partija ir Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai ilgai derėjosi dėl vadinamosios vaivorykštės koalicijos ir kaltino vieni kitus nelankstumu, kol galiausiai kairieji susitarė su Darbo partija. Tačiau ir ši koalicija iširo 2006 metais, kai iš Darbo partijos pasitraukusi dalis narių įsteigė Pilietinės demokratijos frakciją. Vykstant užkulisinėms intrigoms buvo priverstas trauktis ir premjeras A. M. Brazauskas.
Tuomet buvo sudaryta socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė. Ji išgyveno tik todėl, kad buvo remiama iki tol amžiną priešiškumą viešai demonstravusios Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų). Šiai koalicijai prilipo projekto 2K (Kirkilas ir Kubilius) pavadinimas.
Nauja valdžia paaiškės netrukus
Po 2008-ųjų Seimo rinkimų suformuota dešiniojo centro valdančioji kelių partijų koalicija, kurioje dominuoja konservatoriai. Ši koalicija šalį valdo iki šiol.
Anksčiau einant į rinkimus buvo madinga pasižadėti niekada nesudaryti koalicijos su kuria nors partija, kuri būdavo įvardijama kaip marginali, populistinė ar prorusiška, o jau prieš 2008 metų rinkimus to pradėta vengti.
Tiesa, kai A. Kubiliaus konservatoriai, iki tol ilgai vadinę A. Zuoką Abonentu, vis dėlto sukirto su juo rankomis, žiniasklaida nepagailėjo patyčių.
Dabartiniai rinkimai, kurių antrasis turas vyks spalio 28 dieną, pasižymėjo itin švelnia ir abstrakčia vienas kito kritika. Niekas priesaikų „nė už ką su kuo nors neobuoliauti“ nebedalijo. Vienintelę Neringos Venckienės vadovaujamą partiją „Drąsos kelias“ konservatorių vadovybė ir nemaža dalis žiniasklaidos paskelbė eiliniu didžiausiu Tėvynės priešu, tačiau viešai neiti su ja į koaliciją pasižadėjo tik Liberalų sąjūdis.
Turint omenyje partijų margumyną ir madingą tapusį lankstumą, formuojant koalicijas dar visko gali būti.
Po pirmojo rinkimų turo paskelbtas trišalis susitarimas formuoti naują Vyriausybę, kurį pasirašė Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei socialdemokratai (LSDP), kol kas yra apsižiūrėjimo stadijos. Visi kalba, kad pirmiausia reikėtų suderinti programines nuostatas, tačiau pastarųjų kadencijų praktika rodo, kad tokia „smulkmena“ užsiimama tik tada, kai jau išsidalijami portfeliai.
Dalysis pagal proporcijas
Lietuvos politinių partijų margumyne, tiksliai žinodama, kad reikės derėtis dėl koalicijų ir dar pereiti prezidentūros filtrus, opozicija retai žaidžia su vadinamaisiais šešėliniais kabinetais. Antai LSDP tokį kabinetą yra paskelbusi, tačiau nėra jokių garantijų, kad, pavyzdžiui, Energetikos ministerija, būtinai atiteks Birutei Vėsaitei.
Pakanka prisiminti, kad konservatoriai prieš 2008 rinkimus taip pat skelbė kandidatų į ministrus sąrašą ir pompastiškai jį pristatė. Tačiau nei Vytautas Landsbergis, nei Raimundas Kuodis į jiems teoriškai numatytą postą nebuvo nė pasiūlyti, o Dainius Kreivys, Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė arenoje pasirodė visai ne iš sąrašo.
„Darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas kol kas itin santūriai kalba apie postus, tačiau yra žinių, kad į ministro pirmininko poziciją lyg ir nepretenduoja ir tuo didžiai džiugina socdemų vadą Algirdą Butkevičių.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys „Balsas.lt savaitei“ nepaneigė, kad pretenduotų į Seimo pirmininko postą. „Yra susitarta, kad tie, kas bus pirmi pagal mandatų skaičių, gaus premjero, antri – Seimo pirmininko postą. Tai jei būsime antri, pretenduosime į Seimo vadovo kėdę“, – sakė politikas.
Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ vicepirmininko Valentino Mazuronio, esminis klausimas yra mandatų skaičius. „Mano skaičiavimais, po antrojo turo visos trys opozicinės partijos turėtų gauti daugiau nei 71 balsą Seime. Tada jau viskas priklausys tik nuo to, ar koalicijos partneriai laikysis susitarimų“, – sakė jis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“.
Pataisys tautos pasirinkimą?
Galimų prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri ezopine kalba leidžia suprasti nesanti patenkinta tokia koalicija, trukdžių pašnekovas tvirtina nebijąs. „Politikoje visko gali būti, bet jei Seime bus absoliuti koalicijos partijų dauguma ir aiški politinė valia, paremta rinkėjų pasirinkimu, kitaip negalės būti ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ir visą politinę logiką“, – mano V. Mazuronis.
Ar prezidentė D. Grybauskaitė mėgins rodyti kokią nors iniciatyvą ir koreguoti rinkėjų pasirinkimą – neaišku.
A. Kulakauskas: braižyti kabineto kontūrus dar anksti
Braižyti kokius nors kabineto kontūrus kol kas nėra prasmės – tai prilygsta būrimui iš kavos tirščių. Juo labiau kad po antrojo rinkimų turo lyderiai gali susikeisti vietomis. Juk socdemai tradiciškai gerai jame pasirodo.
Neįsivaizduoju, kad esant aiškiam tautos pasirinkimui D. Grybauskaitė priešintųsi. Galima priminti, kad ir už ją, kaip prezidentę, visų rinkėjų dauguma nebalsavo. Žvelgiant į šios dienos situaciją panašu, kad V. Uspaskichas į premjero postą nesiverš ir prezidentės neprovokuos. Ministro pirmininko kėdė turėtų atitekti socialdemokratams. „Darbiečiams“ – Seimo pirmininko, o „Tvarkos ir teisingumo“ partijai – keli ministrų portfeliai.
TIK FAKTAI
DP daugiamandatėje apygardoje gavo daugiausia mandatų – net 17. Antra pagal mandatų skaičių – LSDP su 15 mandatų. TS-LKD jau turi 13 mandatų, Liberalų sąjūdis ir politikos naujokė partija „Drąsos kelias“ gauna po 7 mandatus, „Tvarkai ir teisingumui“ atitenka 6 mandatai, o LLRA – 5.
Daugiausia balsų teoriškai gali tikėtis prisidėti DP. Į antrą turą prasibrovė 36 šios politinės jėgos atstovai. TS-LKD dar gali viltį dėti į 35 savo narius, LSDP – į 27, „Drąsos kelias“ – į 9 kandidatus, partija „Tvarka ir teisingumas“ – į 8. LLRA ir Liberalų sąjūdis dar turi galimybių 6 apygardose. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali tikėtis 3 mandatų. Liberalų ir centro sąjunga 2 mandatų.
