Itin matoma pernai buvo Specialiųjų tyrimų tarnyba, nagrinėjusi liberalo Eligijaus Masiulio, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus istorijas. Daug dėmesio buvo atkreipta ir į policijos departamento darbą.
Praėjusią savaitę naujasis Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pradėjo kelti ir FNTT priklausomybės klausimą. Pagal jo idėją, ši institucija turėtų priklausyti Finansų, o ne Vidaus reikalų ministerijai., taip jos darbą sujungiant su Valstybine mokesčių inspekcija. Tad svarbu žinoti, ko tikėtis iš teisėtvarkos institucijų šiais metais.
Esminių pokyčių nesitiki
Konservatorius Arvydas Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys sako, kad kaip esminę problemą teisėtvarkos sektoriuje mato tarpusavio ryšį tarp įstatymų leidėjų ir institucijų. „Ryšys tarp pinigų, teisėtvarkos galimybių ir įstatymų leidėjų suvokimo nėra labai tamprus. Kita vertus daug kas priklauso ir nuo įstaigų vadovų ir jų autoriteto. Be abejonės, teisėtvarkos institucijų vadovams reikia veikti tokiose situacijoje, kai yra keliamos bylos ir jiems patiems ir jie tampa bylų subjektais. Tarkim ir FNTT vadovo atvejis. Ir tų institucijų darbui neprideda pliusų, nes mažėja pasitikėjimas visuomenės ir taip toliau. Tai kad, šitais metais, ko gero teisėtvarkos institucijos dirbs ko gero panašiai kaip ir anksčiau“,- prognozuoja A. Anušauskas.
Tačiau kol kas jokio pokyčio konservatorius nesitiki pamatyti. „Kol kas tokių esminių pokyčių, aš kaip ir norėčiau, bet kol kas neįžiūriu. Koalicija policijos reformą pradėjusi ir sustabdžiusi, gal po pusmečio kai supras, kad vis dėl to reforma yra reikalinga ir tada vienokiu ar kitokiu būdu pradės ją tęsti, gal tada keisis ir policijos darbe kažkas. Bet šiaip jau, kol kas aš dar nematau didelių čia pokyčių“, - tikina konservatorius.
„Institucijų darbo sklandumas priklauso nuo vadovų, nuo pinigų ir nuo turimų įstatymų. Tai aš manau, kad nuo viso šito priklauso. Ir jei priimamas sprendimas tarkim kažkurioje vietoje sumažinti policijai pinigus pavyzdžiui, investicijoms ir taip neatnaujinti technikos. Pinigai ne visada būna panaudoti efektyviai. Daug kas priklauso nuo vadovų, resursų ir įstatymų leidėjų pozicijos“, - sako A. Anušauskas.
Permainų reikia
Liberalas Vitalijus Gailius, buvęs Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovas sako, kad pernai savo darbu sužibėję Specialiųjų tyrimų tarnyTT orientavosi į didžiausią žalą valstybei darančias korupcines veikas. „STT savo veiklą pastaraisiais metais nukreipė į didžiausią žalą valstybei darančius korupcines veikas. Ir tie tyrimai vienaip ar kitaip realizuoti, parodo, kad STT eina tinkamu keliu. Aš manau, kad STT turim ir toliau saugoti nuo kažkokių tai bandymų ją politizuoti, ar daryti kažkokį tai politinį spaudimą, šita institucija turi įrankius ir nepriklausomumą“, - sako seimo narys.
Tačiau Vidaus reikalų ministerijos kuruojamose srityse jis mato ir esmines problemas, kurias būtina spręsti. „Jei kalbėti apie vidaus reikalų sistemą, tai aš manau, kad mes turime per didelę konkurenciją vidaus reikalų sistemoje. Ir per daug kriminalinės žvalgybos subjektų, per daug už viešąjį saugumą atsakingų. Nereikia keletos policijų, pagrindinė institucija, kuri rūpinasi viešuoju saugumu yra policija. Aš manau, kad pačioj vidaus reikalų sistemoje reikia daryti daug struktūrinių permainų“, - sako Vitalijus Gailius.
Kaip kitą probleminę sritį Vitalijus Galius mato ir Generalinės prokuratūros darbą. Anot jo, netinkama personalo politika institucijoje priverčia darbą palikti talentingus darbuotojus. „Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas yra atsakingas už tas pačias korupcines bylas, už nusikalstamų susivienijimų bylų tyrimą ir šitas departamentas atlieka tuos tyrimus. Pastaruoju metu iš šito departamento išeina daug labai pažangių ir personalo politika generalinėje prokuratūroje paskatins dar didesnį kokybiškų prokurorų nutekėjimą iš generalinės prokuratūros. Personalo politika man ten kelia konkretų nerimą", - teigia pašnekovas.
Kaip tokio nerimo priežastį Vitalijus Gailius įvardina vadovų pasitikėjimo trūkumą. „Ten skiriami asmenys tikrai nebus autoritetai prokurorams kai jiems skiria vadovauti asmenį, kurio veiką jie tyrė. Baudžiamųjų bylų tų pačių, STT pradėtų bylų, policijos departamento bylų teisminio nagrinėjimo sėkmė priklauso nuo šių prokurorų. Kalbėti galima ir apie nutrauktus rezonansinius tyrimus, kurie labai ilgai yra tiriami ir po to pasibaigia šiukšlių dėže. Man norisi, kad generalinė prokuratūra neatsiliktų nuo STT, kriminalinės policijos biuro. Pati policijos sistema yra pažangi, o generalinė prokuratūra kol kas stovi vietoje“, - sako seimo narys.
Reikia galų gale apsispręsti dėl FNTT
Dabartinis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Kęstutis Jucevičius sako, kad visų pirma kalbant apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbą, reikia pagaliau nuspręsti, kam ji turėtų būti pavaldi. „Jau 20 metų diskusija vyksta, tai gal vieną kartą reikia imti ir išspręsti FNTT pavaldumo klausimą. Kad būtų aišku ir darbuotojų netampytų. Dabar praeina metai, kiti ir kalbos prasideda, kam čia reikia atiduoti. Tai tikrai darbuotojų produktyvumui tai nepadeda. Tai norėtųsi, kad būtų priimti aiškūs sprendimai. Koks tas sprendimas, tai net nelabai ir svarbu. Nežinau, man keista, kaip tarnyba, kurioje dirba daugiau, nei 300 darbuotojų, ir ji ant tiek yra metai iš metų tampoma. Tai prijungsim, tai atjungsim, tai iš viso gal naikinsim“, - sako pašnekovas.
Tačiau vertinti naujojo Vidaus reikalų ministro pasiūlymą įgalioti Finansų ministeriją kuruoti tarnybos veiklą, kol kas atsisako. Nes į diskusijas tarnyba iš viso nebuvo įtraukta. „Sunku dabar tai sakyti, čia visiškai toks naujas klausimas ir pasiūlymas, kadangi jis visiškai nebuvo diskutuotas niekada. Galbūt, kad mes būtume viename pavaldume, nes dabar gaunasi, kad lygtais mūsų darbas yra toks bendras. Ir mes pastoviai bendradarbiaujame. O kad mes atsidurtume irgi finansų ministerijos pavaldume, tikrai tas klausimas yra diskutuotinas, tai gal būtų logiška. Bet čia reiktų žiūrėti tiek pliusus, tiek minusus. Tik didžiausias klausimas yra tas, kad mes esam teisėsaugos įstaiga, o VMI yra mokesčių administratorius. Ir funkcijos visgi yra truputį skirtingos. Gal mūsų bendras tikslas yra tas pats – valstybės biudžetas, jo surenkamumas", - svarsto K. Jucevičius.
