Išeitinės išmokos mažėja
Trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU. 1-5 metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka pagal naująjį Darbo kodeksą sieks 2VDU, dabartinis darbo kodeksas 2 VDU numato metus-trejus dirbantiems žmonėms, o trejus-penkerius metus dirbantiems žmonėms šiuo metu priklauso 3 VDU. 5-10 metų dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka pagal naująjį DK mažėja nuo 4 VDU (kas numatyta dabartiniame DK) iki 3 VDU. 10-20 metų dirbančiam žmogui išeitinė kompensacija mažėja nuo 5 iki 4 VDU. Daugiau kaip 20 metų dirbančiam žmogui išeitinė kompensacija mažėja nuo 6 iki 5 VDU.
Įspėjimo terminas dėl atleidimo trumpėja
Pagal dabartinį DK, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Šis terminas dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, darbuotojams, auginančiais vaikus iki keturiolikos metų.
Naujasis DK numato, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieneri metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Taip pat naujajame DK numatomas atleidimas darbdavio valia, kas reiškia, kad darbdavys, net ir nesant darbuotojo kaltei, gali atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš penkias darbo dienas ir sumokėjęs 6 mėnesių VDU išeitinę kompensaciją. Dabartiniame DK darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.
Daugėja darbo sutarčių
Pagal dabartinį DK, darbo sutartys gali būti terminuotos, neterminuotos, trumpalaikės, sezoninės, dėl antraeilių pareigų ir kitos. Taip pat numatoma, kad darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui.
Naujasis Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartys gali būti neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams sutartis, sezoninio darbo sutartis.
Dingsta 8 val. darbo diena
Naujajame DK dingsta 8 val. darbo diena, tačiau išlieka 40 val. darbo savaitė. Tokiu būdu darbuotojai, esant abipusiam susitarimui, galės dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val.
Dabartiniame DK numatoma, kad dirbant pagal papildomą darbo sutartį, maksimali savaitinė darbo trukmė siekia 72 val., o dirbant viršvalandžius leidžiama dirbti iki 48 val. Pagal naująjį DK, maksimali darbo savanutės trukmė, dirbant viršvalandžius ir pagal papildomą darbo sutartį, sieks 60 val.
Nei blogas, nei geras
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nurodo, kad darbuotojų padėtis su naujuoju Darbo kodeksu kiek prastėja.
„Įspėjimas apie atleidimą trumpėja, išeitinės kompensacijos buvo maksimaliai 6 VDU, dabar liko 5 VDU. (…) Yra keistas požiūris, kad išėjimas šalių susitarimu, kas buvo dažniausiai daroma dabar, reiškia, kad darbdavys nemoka išeitinių kompensacijų. Teisiškai paprasčiau atleisti žmogų šalių susitarimu, nes darbuotojas praranda galimybę skųsti atleidimo motyvą, darbdaviui net labiau apsimoka sumokėti darbuotojui kiek didesnes išeitines“, – kalba A. Černiauskas.
Pasak jo, naujasis DK žmonėms atneš ne tik neigiamų, bet ir teigiamų pasekmių:
„Numatomi papildomi pliusai darbuotojams, pavyzdžiui, atsiranda privalomos atostogos mokymuisi formaliam ir neformaliam švietimui. Penkias dienas tokių atostogų 50 proc. apmoka darbdavys. Taip pat atsiranda naujų darbo sutarčių rūšių, yra galimybė dirbti ne visa darbo dieną. Taip pat naujajame DK skiriame labai daug dėmesio nediskriminacijai, bet iš kitos pusės kai kurias socialines garantijas jis panaikina. Tad jeigu toks Darbo kodeksas bus priimtas, jis bus nei labai blogas, nei labai geras“, – kalba A. Černiauskas.
Meškos paslauga
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tv3.lt nurodė, kad naujajame DK palikus socialines apsaugas darbuotojams, patys darbuotojai ir nukentės, ypač moterys.
„Daroma meškos paslauga tiems žmonėms, kuriuos siekiame apsaugoti. Pavyzdys – terminuotos sutartys. Vėl jas bandoma riboti, nustatyti konkretų procentą nuo visų darbuotojų ir pan. Lietuva neturi nė 3 proc. terminuotų sutarčių, kai Europa – virš 10 proc. Tad kodėl dabar bijoti tų terminuotų sutarčių? Juk daug žmonių galų gale galės padirbėti kad ir terminuotai.
Dabar įsivaizduokite, kad priimate terminuotai sutarčiai – trims mėnesiams – ponią, ir ji sako, kad yra nėščia, ir tu jos negali atleisti. Tai kaip bus? Na neims moterų toms terminuotoms sutartims“, – sako R. Skyrienė.
Naujajame DK paliekami vadinamieji „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“, dėl ko taip pat virė aršios diskusijos.
R. Skyrienė nurodė, kad naujasis DK jai neteikia daug džiaugsmo.
„Galbūt galiu pasidžiaugti tik tuo, kad komitete pritarta atleidimui darbdavio valia – kuomet darbuotojas gauna didelę išmoką, tačiau greitai atleidžiamas – per penkias darbo dienas. Visgi džiaugtis dėl to dar baisu, kad niekas neatsitiktų, nepasikeistų“, – teigė pašnekovė.
Subalansuotas kodeksas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas nurodė, naujasis DK yra pakankamai subalansuotas ir darbuotojų neigiamai nepaveiks.
„Tie baubai, kurie buvo paskelbti pačioje pradžioje – dėl išeitinių, įspėjimų, materialinės atsakomybės, „mamadienių“, streikų – yra subalansuoti. Tad manau, kad naujasis DK, jei bus priimtas, nepasitarnaus dar vienai migracijos bangai“, – kalbėjo A. Sysas.
Jis taip pat nurodė, kad ir dabartinis Kodeksas nėra toks blogs, kokį jį nori nupiešti darbdaviai. Pasak A. Syso, apskritai ne DK nusprendžia, kiek žmonių bus įdarbinta ir kaip gerai jie savo darbe jausis, o rinka.
„Vienas dalykas, kas yra parašyta popieriuje, o kitas, kas yra realiame gyvenime. Dėl to ir bandėme padaryti tam tikrus pakeitimus, kurie neveikia, siekiant užtikrinti, kad tam tikros nuostatos turėtų egzistuoti ir veikti. Tad aš čia nematau didelių problemų. Šiandien didžiausia problema žmonės, jau žmonių neliko, jei ir toliau liberalizuosim, galime išvis palikti be darbo jėgos, ir tada jau tikrai pabėgėlių srautą reikės nukreipti ne per Balkanus, o per Baltijos šalis“, – sako jis.
Naująjį DK ir kitus socialinio modelio įstatymų projektus žadama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
