LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Paprastai niekas neduoda per veidą pirmo pasimatymo metu. Vyro polinkį į agresiją atpažinti sunku, bet įmanoma, sako Kauno moterų draugijos direktorė psichologė Daiva Baranauskienė. Anot jos, viskas prasideda nuo perdėtų reakcijų: „Kodėl man neparašei, per visą dieną aš tavęs pasiilgau, laukiau...“
D. Baranauskienės teigimu, nemažai moterų į perdėtą vyro dėmesį iš pradžių reaguoja teigiamai. „Lėtai šitas dalykas gali pereiti į savininkiškumą: „Tu man labai rūpi, būk su manim, neik su draugėm.“ Toliau eina bausmės už neįtinkantį elgesį“, – dėsto moterims padedančios nevyriausybinės organizacijos vadovė.
Pasak jos, vyrui neįtinkantis moters elgesys gali būti įvairus – kartais į smurtą linkusiam vyrui neįtinka viena, kitąsyk – jau kita. Tarp negerų dalykų, anot psichologės, pasitaiko ir gražių akimirkų, tačiau smurtas nesibaigia.
„Būna ir tas vadinamasis „medaus mėnesis“, kuris ištinka žmones smurto rate, būna ir atsiprašymai. „Jeigu tu nebūtum darius to ir ano, nebūčiau tau sudavęs, aš kaltas, bet...“, – aiškina D. Baranauskienė. Jos teigimu, didžiausia smurtautojo manipuliacijos viršūnė yra pasakymas „Aš gi dėl tavęs stengiuosi“.
Vyrų krizių ir informacijos centro direktoriaus psichologo Arūno Kuro nuomone, pagrindinė smurto priežastis – abiejų pusių nesugebėjimas bendrauti. „Kai mes kalbame, kad vyrai dažniau smurtauja prieš moteris negu moterys prieš vyrus, tai yra tas mažesnis vyro sugebėjimas bendrauti negu moters ir didesnė fizinė jėga negu moters“, – didesnį smurtautojų vyrų skaičių paaiškina A. Kuras.
Smurtavę vyrai: jos pačios išprovokuoja
Vienas iš vyrų, dalyvaujančių A. Kuro vadovaujamoje smurtinio elgesio keitimo programoje, mano, kad vyrų moterims nereiktų provokuoti. Paklaustas, kaip moteris išprovokuoja smurtinį elgesį, vyras sako: „Tiesiog lenda, keikia, daužo ir viskas.“ Jis teigia besiimantis smurtinių veiksmų norėdamas, pasak jo, užtildyti partnerę.
Kitas vyras tvirtina, kad jo žmona net pati pripažįsta išprovokavusi tokį vyro elgesį ir smurtavusi prieš jį, pašnekovo žodžiais, „morališkai“. „Vyrai gal mažai šneka, jie daug daro. Dėl to jie vienu momentu sprogsta ir į tai, ką jūs, [moterys,] mokat, atsako tuo, kaip jie moka. Jūs, [moterys,] – kalbat, mes, [vyrai] – daužom“, – sako vyras.
Jo teigimu, dėl smurtinės situacijos jie abu su žmona jaučiasi esą kalti. „Po visko mūsų santykiai labai puikūs. Na, aš tikrai nesijaučiu „daręs“ smurtą, bet žmona tikrai jaučiasi mane išprovokavusi ir pridariusi šeimai daug problemų“, – sako vyras. Jis tikina savo žmonai delnu trenkęs tik kartą prieš pusantrų metų. „Po to laukiamės jau trečio vaiko. Ir vis dėlto man tenka lankyti šitą programą“, – pasakoja vyras.
Komentuodama smurtinio elgesio keitimo programoje dalyvaujančių vyrų mintis, esą juos smurtauti išprovokuoja pačios moterys, D. Baranauskienė teigia, kad smurtautojai daugiau nieko kito ir negali sakyti: „Geriausia gynyba yra puolimas.“
A. Kuras: reikia kovoti ne tik prieš vyrų smurtą
Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas A. Kuras sako, kad kai kurios feministinės organizacijos bando įrodyti, jog smurtas – tai lyties problema. Tos organizacijos esą tvirtina, kad viduramžiškas požiūris į moterį, – kad ją reikia mušti – egzistuoja ir šiomis dienomis.
„[Jos teigia, kad] tiesiog vienpusiškai reikia kovoti tik prieš vyrų smurtą, bet ne prieš smurtą apskritai. Manyčiau, kad smurtas yra dviejų žmonių problema, o ne vieno. Čia išsiskiria mūsų požiūriai“, – pabrėžia psichologas. Tačiau Kauno moterų draugijos direktorė D. Baranauskienė sako, jos vadovaujama organizacija nėra feminimistinė. Tokių, jos žiniomis, mūsų šalyje apskritai nėra.
Moteris mano, kad dėmesį reikėtų sutelkti ne į tiesioginio smurto atvejus, o į nuolatinį smurtinį foną šeimose. „Lyčių nelygybės yra išprovokuotas nelygus dviejų žmonių santykis. Tam nusakyti yra terminas – „pavergianti kontrolė“, kai vienas žmogus, kuris šeimoje turi daugiau galios (finansinės, emocinės, galų gale, daugiau sau leidžiantis), kitą tiesiog pavergia“, – aiškina D. Baranauskienė.
Mergaitėms darželiuose patariama nebėgioti?
Ji tvirtina, kad didžiausia bėda yra ligšiolinis „tikrojo vyriškumo“ ir „tikrojo moteriškumo“ sampratų konstravimas: „Vyrams reikia kažkur aktyviai veikiant išlieti agresiją, adrenaliną, jėgą, [...] o jei jie to nepadaro, tada papuola po ranka jo moteris ir tą moterį galima subaladoti? Nereikia niekam išsilieti. Ugdant vaikus, negalima „užaštrinti“ savybių, kad berniukai turi būti tokie, o mergaitės – kitokios.“
Pasak D. Baranauskienės, vaikai darželiuose net ir XXI amžiaus demokratinėje Lietuvoje auklėjami neteisingai. Moteris piktinasi, kad mergaitėms ten esą patariama geriau nebėgioti, nes tai – neva berniukiškas elgesys, berniukai tegu laksto. Psichologė įsitikinusi, kad tokiame auklėjime ir glūdi pagrindinė problema.
Kauno moterų draugijos direktorės nuomone, vyrai prieš moteris smurtauja dėl savo nuostatų, o ne todėl, kad nevaldo emocijų. „Jie mano, kad gali sau tą leisti, jie sau tą ir leidžia. Mes puikiai girdėjome šitoje laidoje, kaip jie reaguoja į [...] kursus, [...] mokymus ir žurnalistų klausimus“, – kalba D. Baranauskienė.
Tačiau A. Kuras su ja nesutinka, o paties vadovaujamai smurtinio elgesio keitimo programai teikia daug vilties. Jo giliu įsitikinimu, esminiai pasikeitimai įvyksta kiekviename žmoguje. „Ar jie įvyksta jų [vyrų] elgesyje, jų santykiuose, garantuoti negaliu, tai parodo gyvenimas. Bet dabar aš atlieku tyrimus ir tiesiog netrukus – už mėnesio, kito – turėsiu rezultatus“, – sako Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius.
