Specialistams tokie veiksmai kelia ir juoką, ir susirūpinimą, – akivaizdu, kad sulaukę šiltesnių metų ir begalvodami apie ankstyvą derlių, lietuviai pamiršta, kad tai susiję su klimato kaita. „2008 metais praktiškai visą žiemą neturėjome sniego ir ji buvo tokia šilta, kad vasario mėnesį daugelis tikrai išėjo į laukus arti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienais metais vasario mėnesį arsime“, – teigia klimatologė. Ir užuot pykę ant orų, turėtume pasidžiaugti, nes įvairūs klimato pokyčiai tiesiogiai veikia mūsų mitybą.
Ūkininkai jau jaučia pokyčius
Tai, kad klimato kaita kėsinasi į ariamus laukus, ūkininkai pajuto praėjusiais metais, kai vienintelė daržovių auginimo veiklą draudžianti bendrovė Lietuvoje dėl įvairių, su šylančiu klimatu susijusių veiksnių, gerokai pakėlė pasėlių draudimo įmokas.
Draudikai pastebėjo, kad pastaruoju metu itin padažnėjo draudžiamosios rizikos – krušos, audros, liūtys, iššalimai ir sausros. Pavyzdžiui, vienas paskutinių masinių pasėlių iššalimų buvo fiksuotas 1996 m., tačiau per pastaruosius penkerius metus šiaurės Lietuvoje pasėliai iššalo net tris kartus.
Iš visų draudžiamų pasėlių, labiausiai rizikingi ir dažniausiai iššąla rapsai, tačiau pastebimas ir gana dažnas javų iššalimas, o pastaruoju metu pradėti drausti ir ankštiniai augalai.
Joniškio rajone ūkininkaujantis Jonas Ramoška pastebi, kad laukuose pastaraisiais metais dažnas svečias ne tik šaltis, bet ir kruša. Tad beveik neabejojama, kad po keleto metų kai kurių labiausiai rizikingų kultūrų žemdirbiams teks tiesiog atsisakyti.
Klimatologams – ne naujiena
Tai, kas atrodo keista žemdirbiams, jau seniai nebestebina klimatologų, nes jie žino: jei nebus suvaldyti klimato kaitos procesai, iš esmės keisis žemės ūkio žemėlapis, o tuo pačiu – ir mūsų mityba.
Skaičiuojama, kad iki 2100 metų bus pasiekta riba, kai derlius sumažės 70 proc. žemės ūkio plotų, o kai kurios dabar visai derlingos vietovės iš viso nebetiks žemės ūkiui.
Remiantis mokslininkų išvadomis, jei klimatas šils ir žiemą trūks sniego, lietuvių troškimas arti laukus vasario mėnesį tikrai išsipildys, tačiau juose nebeaugs žiemkenčiai, o tai reiškia, kad nebeturėsime ir juodos duonos.
Apskritai, dėl pasikeitusio kritulių kiekio ir dažnesnių sausrų 2030 metais didžiojoje dalyje Lenkijos, Vokietijoje, taip pat ir Lietuvoje grūdų derlius gali sumažėti 20 proc. Tad akivaizdu viena, – teks keisti žemės ūkio praktiką, auginti naujas kultūras ir perimti naujus mitybos įpročius.
Būtina keisti kasdienius įpročius
Tam, kad dėl klimato kaitos padarinių atsirandančios netektys būtų kuo mažesnės, būtina ne tik atsakingai įgyvendinti valstybės klimato kaitos politiką, tačiau ir kiekvienam iš mūsų keisti savo kasdienius įpročius. Pavyzdžiui, mažinti vartojimą įvairiose srityse – pradedant šildymo, elektros ir vandens ištekliais, baigiant pastatais, maistu, kuris turi įtakos ne tik gerai sveikatai, bet ir aplinkai.
Pirkdami ekologiškus maisto produktus, buities gaminius, rinkdamiesi ekologiškas paslaugas, palaikysime tuos gamintojus, kurie rūpinasi planetos ateitimi, t. y. mūsų pačių saugia gyvenamąja aplinka.
Vartodami vietoje pagamintą, sezoninį maistą taip pat nekenksime aplinkai, nes auginant produktus dirbtinėse ekosistemose, gabenant juos transportu, eikvojami milžiniški energijos kiekiai bei išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Valgydami daržoves ne tik gyvensime sveikiau, bet ir mažinsime mėsos pramonės, kuri teršia aplinką išmesdama į atmosferą didelius metano kiekius, apimtis. O sodindami medžius tiesiogiai prisidėsime prie aplinkos švarinimo nuo anglies dioksido.
