Tačiau kol kas darbų, kurie sustabdytų eroziją, nesimato. Tiesa, žadama, kad jie prasidės išdžiūvus gruntui. „Praėjusiais metais atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Dabar bus stengiamasi padaryti taip, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens“, – teigė Gedimino kalno šiaurės vakarų pusės tvarkybos darbų projekto vadovas architektas Rimas Grigas. Jis pasidalijo mintimis apie būsimus darbus.
Koks pagrindinis darbų tikslas ir ką planuojate atlikti artimiausiu metu? Kas lėmė vienus ar kitus sprendimus?
Pagrindinis tvarkybos darbų tikslas – suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti pagrindas augaliniam sluoksniui. Dabar rengiamas šiaurinės kalno pusės tvarkybos darbų projektas, balandžio mėnesį jis turėtų būti parengtas ir gegužės mėnesį jau galėtų prasidėti darbai.
Pirmiausia bus nuimtas sugadinto šlaito gruntas ir užpiltas naujas. Tuomet, naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos ir žvyro, bus formuojamos terasos, ant jų pilamas naujas gruntas ir klojama augalinė danga vadovaujantis Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų rekomendacijomis. Šlaitas turėtų būti sutvarkytas iki rudens.
Panaši metodika buvo taikoma tvarkant Lietuvos piliakalnius: neinvaziniai metodai, be jokio betono. Viskas sutvirtinama grunto danga. Skirtumas tas, kad dabar taikoma sistema yra šiuolaikiškas sertifikuotas sprendimas, jau naudotas Lietuvoje ir užsienyje. Duodamos ir tam tikros garantijos.
Kuo skiriasi dabar slenkanti žemė nuo tos, kuri bus naujai užpilta?
Slenkanti žemė yra supiltinis gruntas. Piliakalnio viršus trimis metrais paaukštintas. Atlikti tyrimai parodė, kad kalno viršuje yra du–trys metrai supiltinio sluoksnio. Į kalno apačią šis sluoksnis suplonėjęs iki vieno metro storio. Toks gruntas imlus drėgmei, jis lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Jį nuėmus ir pakeitus drenuojamuoju sluoksniu (medžiagos, kurios bus naudojamos, nebijo įšalo), viskas turėtų būti gerai.
Aptarkime techninius klausimus – koks žemės sluoksnis bus pakeistas? Ar ketinate įrengti drenažo sistemą?
Blogasis gruntas, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, bus pašalintas ir užpiltas mūsų jau aptartas gruntas. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą, apačioje jo yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina – čia jis pakankamai tvirtas.
Šiaurinis piliakalnio šlaitas užima apie 3 500 kvadratinių metrų. Bus nukasta apie pusę to ploto – tai, kas dabar yra nušliaužę, ir dalis kito grunto. Kai atšils orai, pamatysime, kokia yra šoninių ruožų padėtis. Iš viso galėtų būti nukasta apie 3 000 kubinių metrų, bet viskas priklausys nuo situacijos.
Drenažą numatoma įrengti tose vietose, kur dabar matyti vandens iškrovos. Numatyta nuvesti vandenį į lietaus vandens tinklus, bet ir pats kalno šlaitas veiks kaip drenuojamasis sluoksnis. Vanduo bus surenkamas iš dviejų vietų, kur jis išbėga: toje vietoje, kur dabar yra nuošliauža, ir apatinėje kalno dalyje, kur vanduo bus surenkamas nuo šlaito.
Kokia priežastis nulėmė dabar kalne vykstančius procesus? Gal iš tiesų įtakos turėjo ir tai, kad buvo iškirsti medžiai? Ar nebūtų tikslinga sutvarkius kalną vėl jais apsodinti?
Praėjusiais metais atlikti tyrimai parodė, kad visi dabartiniai procesai vyksta dėl vandens, kuris patenka į kalno viršutinę aikštelę. Atlikus dabar planuojamus darbus, sumažės vandens kiekis, patenkantis į giluminius kalno sluoksnius.
Medžiai pradėti retinti gana seniai, nuo 1980 m. Negalima teigti, kad šlaito žemė nušliuožė todėl, kad nukirtome medžius. Tai sudėtingesni dalykai. Gedimino kalnas vis dėlto yra piliakalnis. Įsivaizduokite, kaip dabar atrodytų Kernavė, apsodinta medžiais? Turi susiformuoti tvirta žolinė danga, ji stabilizuoja šlaitą ir procesai susitvarko.
Medžiais apsodinti netikslinga, nes jų šaknys ardo giluminius kalno sluoksnius. Esant blogoms oro sąlygoms, didelis vėjas gali juos išversti. Be to, medžiai išgarina drėgmę. Gal šiek tiek balanso ir suteikia, bet pasižiūrėkite, kiek Lietuvoje yra piliakalnių, ant kurių nėra medžių, ir nekyla jokių problemų.
Kaip manote, ar projektui įgyvendinti užteks 800 tūkst. eurų?
Projektas rengiamas, ir sąmata dar tik pradėta skaičiuoti. Užbaigus projektą bus matyti, kiek reikės lėšų projektui įgyvendinti. Lietuvoje dabar klesti ydinga praktika: iš pradžių „sugalvoja“ pinigus, tada vykdo darbus. O turėtų būti atvirkščiai.
Lijana Cibulskienė, „Valstiečių laikraštis“
