Tauragiškiai, besiruošiantys atostogas praleisti kaimo turizmo sodyboje ir informacijos apie tai ieškantys internete, turėtų jaustis nuvilti. Informacija apie kaimo sodybas, priimančias poilsiautojus, sukaupta keliuose tinklalapiuose. Bet ten nėra žinių nė apie vieną Tauragės rajono kaimo turizmo sodybą. Tuo tarpu Tauragės turizmo informacijos centras skelbia, kad Tauragės rajone galima ilsėtis šešiose kaimo turizmo sodybose. Tačiau ir šio centro specialistės pripažįsta, kad turizmo versle iniciatyvos dar mažoka.
Internete informacijos nėra
Peržiūrėjus informaciją bent trijose apie kaimo turizmą informaciją skelbiančiose interneto svetainėse, nė vienoje nepavyko sužinoti, kad tokia paslauga galima pasinaudoti Tauragės rajone. Pagal http://www.atostogoskaime.lt/ kaimyniniame Jurbarko rajone atostogauti galima aštuoniose, Šilalės rajone - vienoje kaimo turizmo sodyboje. Apie Tauragės sodybas informacijos nėra. Taip yra todėl, kad nė vienas šios verslo šakos atstovas tauragiškis nepriklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai. Būtent apie šios asociacijos narių sodybas daugiausia informacijos galima rasti internete.
Netenkina užsakovų poreikių
Kaimo turizmo sodybų teikiamų paslaugų poreikis išlieka ištisus metus ir jis nuolat auga. Tuo įsitikinusios Tauragės turizmo informacijos centro darbuotojos. Centro vadovė Virginija Jankevičienė dažnai sulaukia skambučių iš firmų, pageidaujančių rengti seminarus ar konferencijas ramiose vietose, kaimuose. Deja, ne visada pavyksta tenkinti jų poreikius.
- Trūksta kompleksiškumo. Jei kuri sodyba turėtų gerą konferencijų salę, tiektų gerą maitinimą ir siūlytų geras nemažo svečių būrio apgyvendinimo sąlygas, klientų netrūktų ištisus metus, - mano V.Jankevičienė.
Daugėja poilsiautojų
Pavienių turistų ar poilsiauti kaime susiruošusių šeimų taip pat daugėja - tvirtina Edita Gaižauskienė, centro turizmo organizatorė. Tačiau paslaugų pasiūla, jos nuomone, turėtų būti didesnė.
- Turistams, poilsiautojams reikia pramogų. O mūsų rajone nėra daug sodybų, galinčių pasiūlyti tai. Neturime ežerų, didžiųjų upių. Šalia sodybų nedaug įrengta atrakcionų, supynių, - vardijo rajono sodybų trūkumus E.Gaižauskienė.
Bet, jos įsitikinimu, neišnaudojamos ir turimos galimybės.
- Turistai ir poilsiautojai kaime ieško ramybės. Ją mūsų sodybų šeimininkai gali pasiūlyti. Tačiau prie to dar reikia ir didesnio komforto, geresnių apgyvendinimo sąlygų, - sakė turizmo organizatorė.
Trūksta iniciatyvos ir informacijos
Kaimo turizmu bandantiems verstis tauragiškiams dar trūksta iniciatyvos. Taip mano Turizmo centro darbuotojos. Tai patvirtinti galima faktais.
Šiemet kelių šimtų egzempliorių tiražu centro darbuotojos išleido lankstuką „Tauragės rajonas. Poilsis sodyboje". Nors jame pateikiama informacija apie kaimo turizmo sodybas, lankstuko idėja subrendo ne pačių kaimo turizmo verslu besiverčiančių sodybų savininkų galvose. Idėją pasiūlė Turizmo centro specialistės ir pačios ją įgyvendino. Sodybų savininkai tik pateikė duomenis lankstukams. Beje, tai jiems nieko nekainavo.
Reklama - tik kelios skrajutės
Reklaminius leidinius, skirtus rajono kaimo turizmui, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Be minėto spalvotu spausdintuvu dauginamo Turizmo informacijos centro darbuotojų parengto lankstuko, yra kaimo turizmo sodybos Griežpelkiuose platinama vienpusė spalvota A5 formato skrajutė ir tos pačios sodybos vizitinė kortelė.
Danutė Užvalakienė, kaimo turizmo sodybos Dunokų kaime savininkė, savo svečiams ir poilsiu kaime besidomintiems žmonėms siūlo nespalvotu spausdintuvu namų sąlygomis ant paprasto rašomojo popieriaus atspausdintas A4 formato skrajutes. Ir tai visi reklaminiai leidiniai apie kaimo turizmą Tauragės rajone, kuriuos pavyko gauti „Tauragės kurjeriui".
Interneto nepripažįsta
Problema, kad sodybų savininkai neišnaudoja reklamavimosi galimybių, kamuoja ne tik tauragiškius. Norintieji pailsėti kaimo turizmo sodybose skundžiasi, kad sudėtinga pasinaudoti neseniai įdiegta internetine sodybų rezervavimo sistema. Regina Sirusienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė, dienraščiui „Verslo žinios" teigė, kad tai pačių sodybų savininkų problema. Verslininkams dėl pakankamo klientų srauto neaktualu prisijungti prie internetinės rezervavimo sistemos.
Prezidentės duomenimis, šiemet kaime turistų laukia apie 800 sodybų. Bet konkurencija tarp sodybų atsirastų tik tada, jei Lietuvoje poilsiautojus priimtų apie 3000 sodybų.
Iniciatyvumas atsiperka
Iniciatyva nelieka neatlyginta, įsitikinusios Tauragės turizmo informacijos centro darbuotojos. Kaip vieną geriausių pavyzdžių jos pateikė Editos Bamšienės idėją. Kaimo turizmo sodybą įkūrusi verslininkė paskelbė akciją: jos sodyboje ketinantys poilsiauti žmonės galėjo dalyvauti viktorinoje ir už teisingus atsakymus gauti nuolaidų korteles. Turizmo informacijos centre gyventojai noriai atsakinėjo į klausimus ir sėkmingai „užsidirbo" nuolaidų. Rezultatas - nuolaidomis per kelis mėnesius papildomai prisikviesta 170 poilsiautojų. Nemažai jų tapo sodybos nuolatiniais klientais.
- Viskas kaimo turizmo versle atsiremia į idėjas, norą dirbti ir investicijas. O investuoti į tokį verslą žmonės nelabai nori, - sakė V.Jankevičienė. Parama iš ES fondų tauragiškiai kol kas dar neišmoko pasinaudoti.
Važiuoji į vestuves - vežkis čiužinį
Kaimo turizmo verslo liudijimą turintis Zigmas Jankauskas Norkaičiuose nuomoja sodybą įvairiems pokyliams. Jis sako, kad pagrindiniai užsakovai yra vestuvininkai, tačiau savo verslą jis vadina kaimo turizmu. Verslininkas ketina dar šiemet parengti dokumentus ir stoti į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją.
Sodybos savininkas pasakojo „Tauragės kurjeriui", kad svečiams jis gali pasiūlyti apie 50-70 vietų salę, virtuvę netoli jos ir uždarą sodybos teritoriją. Sodyboje yra 12 miegamųjų vietų, bet čiužinius į vestuves atsivežę svečiai rastų, kur permiegoti. Savaitgaliui sodybą išsinuomoti kainuoja 1700 litų. Vienu iš privalumų Z.Jankauskas įvardijo tai, kad tiek sumokėjus į sodybą nebebūtų įleidžiami pašaliniai žmonės.
Baldžiaus specialybę turintis vyras sakė sodybą rengęs pats. Prieš dvejus su puse metų pradėtas verslas, jo nuomone, plėtojamas pakankamai. O geriausia reklama neva ta, kuri eina iš lūpų į lūpas.
„Reikia tenkinti visus klientų poreikius"
Yra ir kito požiūrio apie kaimo turizmo verslą besilaikančių šios srities verslininkų. Petras Dedūra, kaimo turizmo sodybos Griežpelkiuose savininkas, įsitikinęs, kad šiame versle būtina taikytis prie klientų poreikių ir jiems būtina suteikti kuo daugiau tokių pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų, kokių jie pageidauja.
Sodyboje įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, minigolfo laukas, norintieji gali žvejoti. Planuojama įsigyti autobusą, kuriuo svečiai galės važinėti po apylinkes, arba rengti ekskursijas į kitus miestus. Atvykusieji įkurdinami kambariuose su televizoriumi, kiekviename kambaryje galima naudotis internetu. Su svečiais derinamas net valgiaraštis. P.Dedūra taip pat ketina stoti į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją.
- Viskam reikia laiko, nebespėjame, - sakė sodybos savininkas.
Deja, kyla ir problemų. Viena tokių - svečių kultūros stoka. Pasitaiko, kad po pokylio patalpų remontas kainuoja kelis tūkstančius litų. Sodybos savininkai pastebėjo, kad pavojingus svečius galima atpažinti iš anksto.
- Pavojingųjų kategorijai galima priskirti 16-17 metų paauglius, kuriems pokylius užsako suaugusieji. Po tokių „balių" neapsieiname be remonto, - teigia P.Dedūra. Vienintelė priemonė apsisaugoti nuo bereikalingų nuostolių - paimti iš tokių kompanijų užstatą.
Nuo 2000 metų kaimo turizmo verslą pradėjęs plėtoti verslininkas įsitikinęs, kad negalima atsisakyti priimti ir tokių svečių.
Kaimo turizmui - valdžios dėmesys
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 246,5 tūkstančio poilsiautojų, iš jų 25,8 tūkstančio užsieniečių. Palyginti su ankstesniaisiais metais šis skaičius nuolat auga. Sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas laikomas viena pagrindinių žemės ūkio veiklos alternatyvų. Atsižvelgiant į tai prieš kelias dienas buvo patvirtinta Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 metų programa. Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos įvertino situaciją. Vertintojų duomenimis, ir kaimo turizmas, ir amatininkų pasiskirstymas Lietuvoje netolygus. Mažiausia amatininkų koncentracija - Tauragės apskrityje.
Programoje numatyta skatinti tradicinių amatų ir kaimo turizmo plėtrą kaime, o lėšų tam numatoma skirti iš valstybės biudžeto, Europos žemės ūkio fondo ir kitų programų.
Gintaras Gražinskas
