Komitetas tam trečiadienį pritarė bendru sutarimu.
Kaip komitete teigė Užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, priežastys, lėmusios sankcijų įvedimą, neišnyko – Rusijos intervencija į Ukrainą tebesitęsia.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis komitete teigė, kad sankcijų poveikis „yra ryškus“: „Matomas importo akivaizdus sumažėjimas.“
Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus nurodė, kad šių produktų importas smarkiai sumažėjo pernai įvedus sankcijas.
Pasak jo, 2023 metais Lietuva iš Baltarusijos tiesiogiai importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 100 mln. eurų, o 2024-aisiais, kai pusę metų jie dar buvo vežami be apribojimų, importas sumažėjo iki 60 mln. eurų.
Tuo metu iš Rusijos šių produktų į Lietuvą užpernai importuota už 140 mln. eurų, o pernai – už 52 mln. eurų.
„Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai pirko arba lietuviškos kilmės, arba Europos Sąjungos, arba ukrainietiškos kilmės žemės ūkio ir maisto produkciją, nes ukrainietiškų žemės ūkio ir maisto produktų importo kiekis padidėjo“, – komitete teigė A. Venckus.
„2025 metais, jei tas ribojimas galiotų visus pilnus metus, tie kiekiai būtų dar žymiai mažesni“, – pridūrė jis.
Dabartinis nacionalinių ribojimų įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos – Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2-osios.
Įstatymu sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto ir panašiai.
