Vilniuje yra dvi mokyklos, kurių bendrabučiuose gali gyventi mokyklos auklėtiniai. Viena tokių mokyklų - Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla Naujoje Vilnioje. Šiuo metu šioje mokykloje gyvena 56 mokiniai, 10 iš jų ikimokyklinio amžiaus.
Mokyklos bendrabučiai yra internatinių mokyklų palikimas. Juose gali gyventi toliau gyvenantis, ar galimybės į mokyklą atvykti neturintys mokiniai. Taip pat, vaikai, kurie namuose negali ruošti pamokų, tinkamai gyventi. Tokiu atveju tėvai prašo mokyklos, kad vaikas darbo dienomis galėtų gyventi šalia mokymo įstaigos esančiame bendrabutyje.
Problemos spręsti nereikia, jei vaikas bendrabutyje?
Vaiko teisių ir apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, su įstaiga atlikusi šį tyrimą, pabrėžė, kad mokyklų bendrabučiai tampa alternatyva vaikų globos įstaigoms – vaikai juose apgyvendinami valstybei negebant kitaip išspręsti nepilnamečių nepriežiūros šeimose problemų. „Mokyklai su bendrabučiu nėra taikomi globos namų normatyvai, tai šitie vaikai papuolė į pačią sudėtingiausią situaciją. Dauguma vaikų yra pastoviai gyvenantis mokyklos bendrabutyje ir problema yra ta, kad išmokas gauna šeima, ne tas vaikas konkrečiai, niekas jo priemonėmis, rūbais neaprūpina. Ten yra tik budėtojai paskirti. Jų negalima lyginti su globos namais. Tai yra labiausiai nuskriausti vaikai, jų statutas yra neišspręstas, socialinis darbas su šeima yra minimalus, nes problemos nėra, vaikai yra mokykloje“, - sako vaiko teisių ir apsaugos kontrolierė.
Mokyklos, suformuojančios ikimokyklinių vaikų grupes, gali bendrabutyje apgyvendinti ir 4 metų vaikus. „Suformuojamos ikimokyklinių vaikų grupės, ir 4 metų vaikas gyvena mokyklų bendrabučiuose, tai jų gyvenimas yra visiškai neišspręstas. Jeigu jau yra blogai šeimoje, negali savo šeimoj augti, savivaldybė turėtų duoti kitas paslaugas“, - teigia E. Žiobienė.
Anot vaiko teisių ir apsaugos kontrolierės, didžiausia problema yra ne tai, kad vaikai mokyklų bendrabučiuose gyvena, bet tai, kad savivaldybė ir socialiniai darbuotojai neužtikrina, kad vaiko teisės yra apsaugotos. „Savivaldybių valdžia nėra jautri vaikų klausimams. Jautrumai atsiranda, kai iškyla kažkokia konkreti istorija. Bet kai pereinam prie konkrečių dalykų, šiandien dienai kalbam apie deinstitucionalizaciją, kad vaikų globos namuose turi mažėti, bet mes pastebėjom, kad tai neišsprendžia vaiko klausimo, bet sprendžia statistikos klausimą. Visi suprantam, kad niekam tikslas nėra tuos vaikus nuo tėvų atskirti, bet jei yra problemų šeimoje, vaikas gyvena bendrabutyje, tada reikia kiekvieną atvejį spręsti“, - teigia Vaiko teisių ir apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Jauniausiam gyventojui treji, vyriausiam – šešiolika
Naujosios Vilnios „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Tilvikienė sako, kad būtent jų mokyklos bendrabutyje vaikai gyvena dėl skirtingų priežasčių. „Jis skirtas vaikams apgyvendinti, daugiavaikių šeimų mažyliams, socialiai remtinoms šeimoms, kurių materialinė padėtis bloga. Arba kai vieniša mama augina kelis vaikus ir kai pamainomis dirba, neturi galimybės atvežti. Arba kai sąlygos namuose nėra tinkamos, kai vienam kambaryje gyvena kokie 6 žmonės, nėra normaliai net kur išsimiegoti. Mama pavyzdžiui normali, bet sunkiai gyvena“, - pasakoja B. Tilvikienė. Šios mokyklos bendrabutyje šiuo metu gyvena 56 vaikai, 10 iš jų ikimokyklinio amžiaus. „Taip, 56 vaikai, 10 iš jų yra ikimokyklinio amžiaus, faktiškai apie 100 vaikų telpa. Dabar gavome leidimą, atidarėme savaitinę grupę ir darželinukus irgi apgyvendinam, kartu su savais broliukais ir sesutėmis. Bendrabutyje gyvena vaikai nuo 3 metų iki 16 metų“, - sako mokyklos direktorė.
Tačiau kategoriškai teigti, kad mokyklų bendrabučiuose gyvena tik socialinės rizikos šeimos, negalima, sako mokyklos direktorė. „Negaliu sakyti, kad būtinai tėvai asocialūs, dėl to vaikai pas mus. Jei tėvai nesidomi vaikais socialiniai pedagogai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Mūsų mokykloje tikrai yra šeimų, kurias prižiūri socialiniai darbuotojai, bet jei būtų padėtis ten labai sudėtinga, vaikus tiesiog paima iš šeimos, niekas nelaiko jų bendrabutyje. Jie gyvena bendrabutyje, nes namuose nėra tinkamų sąlygų, ne dėl tėvų kaltės. Tiesiog skurdžiai gyvena, sunku išsimiegoti, pamokas paruošti“, - tikina Naujosios Vilnios „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Tilvikienė.
Socialinis pedagogas: "Sąlygos yra puikios"
Naujosios Vilnios „Vilnios“ pagrindinės mokyklos socialinis pedagogas Tomas Morkūnas, teigia, kad mokyklų bendrabučiai, nėra problemos sprendimas, tačiau yra išeitis užtikrinant vaikų saugumą, pamokų lankomumą. „Yra aukštų vardų mokyklos ir yra mokyklos, kurios turi prastesnius vardus. Regioninė politika ir situacija, kad XXI am. yra tų šeimų, kurios vienam kambaryje gyvena ir šešis asmenis, o čia sąlygos yra superinės. Švaru, išskalbta, šviesu, šilta, jauku, bendrabučio valdytojos ir auklėtojos iš kailio verčiasi ir stengiasi. Paimkim kasdieninį regioninės šeimos atvejį, pvz., jei tėvai dirba fabrike, pamainom, vaikai grįžta iš mokyklos realiai pusę dienos yra vieni. Absoliuti aplinka nusikalsti, susidėti su netinkamais asmenims. Tai šitas bendrabutis tokiems vaikams yra viena iš išeičių, užtikrinti vaikų saugumą, lankomumą“, - sako socialinis pedagogas.
Tačiau socialinis pedagogas pripažįsta, kad didžiausia problema yra šalyje tiksliai neapibrėžtos vaiko teisės. “Pas mus valstybėj vaiko teisėse nėra aiškiai nustatytų ribų. Socialiniai darbuotojai, nuvažiuoja į šeimą, sako šilta, malkų pakūrenta, tai jau viskas gerai. Tai tos normos ir ribos yra kažkur pakibusios ore, kur pažeidžiama vaiko teisė, nėra aišku“, - teigia Tomas Morkūnas.
