Vyriausybė siūlo priemones trim sritims: energetikos kainų šoko amortizavimo, gyventojų pajamų didinimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Pirmai sričiai, t.y. kainų kompensavimui planuojama skirti iki 570 mln. eurų. Verslui šioje srityje būtų skirti iki 120 mln. eurų.
Virš 300 mln. bus skirta gyventojų pajamų didinimui. Senatvės pensijas žadama papildomai kelti 5 proc. Vidutiniškai pensijos dėl to augtų 24 eurais per mėnesį.
Taip pat atgaline data siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 540 eurų (dabar 460 eurų). Uždirbantiems minimalią algą pajamos į rankas dėl to padidėtų 16 eurų. Be to, žadama kelti ir valstybines, šalpos pensijas.
Didinant energetinę nepriklausomybę, žadama išleisti 677 mln. eurų, kurie būtų skirti renovacijai, saulės elektrinių įrengimui ir kt.
Nuo birželio bus didinamos mažiausios išmokos. Nuo šių dydžių priklauso vadinamieji vaiko pinigai ir kitos išmokos. Vaiko pinigai didėtų iki 80,5 euro. Kita vertus planuojama didinti ir šalpos pensijų, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamų pajamų dydį.
Opozicijos atstovai džiaugiasi išvydę pasiūlymus
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad frakcijos nariai džiaugiasi priemonių sąraše matydami tokias kaip neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimą ir energetikos kainų kompensacijas.
„Aišku, turėsime diskutuoti, ar tos priemonės yra pakankamos, bet kad pagaliau pateikė – jau yra geras ženklas. Tačiau diskusijos tik prasideda“, – tv3.lt sako V. Fiodorovas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat teigia, kad Vyriausybės pristatytos priemonės frakcijoje pasitinkamos džiugiai.
„Dar kovo pradžioje susitikime pas premjerę kalbėjome apie tai, ji sakė: luktelėkite, kol situacija nusistovės. Džiaugiamės, kad pagaliau kažkas yra pristatyta, nes apie tai kalbama nuo gruodžio mėnesio. Teikėme ir savo siūlymus, jie daugumos yra atmetami.
Atsirado kažkas realaus, diskusija, kuri laukia Seime, yra pavėluota, bet geriau negu niekad“, – tv3.lt kalba A. Norkienė.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, bendra antiinfliacinio paketo vertė siekia daugiau kaip 2 mlrd. eurų, iš jų apie 1 mlrd. eurų bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas, o dar daugiau nei 1 mlrd. eurų sieks priemonės energetinės nepriklausomybės didinimui.
„Suprantu, kad patenkinti visą poreikį pinigų nėra. Pajėgos yra tokios, kokios yra. Manau, kad diskusijose Seime tai galėsime paanalizuoti, įvertinti rodiklius, kodėl būtent tiek, ar tai yra pakankamai. Suprantu, kad galbūt ne pilnai tenkinami poreikiai, bet iš kitos pusės, nėra taip, kad visiems viskas bus kompensuojama.
Iš principo džiaugiuosi, kad yra antiinfliacinės priemonės, galvojama, kaip padėti žmonėms išgyventi, taip pat verslams. Mūsų kova yra ekonominė, kad būtume stipri ir nepriklausoma valstybė, galėtume padėti ir tai pačiai Ukrainai, ir patys sau“, – komentuoja A. Norkienė.
Vis dėlto Seimo Lietovs regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis mano, kad priemonės siūlomas gerokai vėluojant. Jo manymu, siūlymus teikti reikėjo dar kovo pradžioje.
„Aišku, kad paketas augančioms kainoms yra geras, suvaldys infliaciją. Tačiau gali atsitikti bėda, kad mes orientuodamiesi didžiąją dalį per pašalpas ir pajamų skyrimą padarysime taip, kad žmonės, kurie gauna vidutines pajamas, bus nustumti į skurdo lygį“, – tv3.lt komentuoja R. Žemaitaitis.
NPD didinimą laiko nepakankamu
Didinant NPD uždirbantiems minimalią algą pajamos į rankas augtų apie 16 eurų.
V. Fiodorovas prisimena, kad dar tvirtinant biudžetą valdantieji žadėjo, jog pajamos augs tiek, kad bus amortizuotos augančios kainos. Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pabrėžė, kad pernai sudarytos ekonominės prognozės prasidėjus karui Ukrainoje stipriai pasikeitė.
„16 eurų per mėnesį nėra pakankama suma kompensuoti žmonių praradimus, nes kai kurios kainos šiandien auga nebe procentais, o kartais. Matyt, mes vis tiek teiksime siūlymą NPD prilyginti minimaliam atlyginimui.
Žmonėms, kurie gyvena įtemptomis sąlygomis, pajamų reikia. Turime garantuoti, kad jie jas gautų“, – sako V. Fiodorovas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkė A. Norkienė pabrėžia, kad frakcija ir anksčiau pasisakė už NPD didinimą.
„Ar jis pakankamas? Manau, kad nepakankamas, bet atsakymus argumentuotai turėtų pateikti Vyriausybė, kodėl galima tik tiek“, – sako A. Norkienė.
Gerinant senjorų gyvenimą turi pasiūlymų dėl PVM
Senatvės pensijas žadama papildomai kelti 5 proc. Vidutiniškai pensijos dėl to augtų 24 eurais per mėnesį.
V. Fiodorovas svarsto, kad 24 eurai atrodo kaip nemenka suma, tačiau stebint kylančias kainas šių pinigų gali greitai nelikti.
„Mūsų siūlymas papildomai prie to sumažinti PVM pagrindiniams produktams. Tai galėtų būti būtiniausi produktai – duona, pienas, mėsos produktai, tai pritaikyti jiems, kad kainos ne taip smarkiai kiltų. Gautų daugiau pajamų, atsirastų kainų amortizacija, būtų didesnis efektas. Vien 24 eurais gyvenimo nepagerinsi“, – kalba V. Fiodorovas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė A. Norkienė pritaria, kad situacija su senjorais yra sudėtinga. Oriai pragyventi iš pensijos kai kuriems senjorams gai būti sunku.
„Su dabartine infliacija, ta suma (24 eurai – aut. past.) nėra pakankama. Tačiau įvertinus finansines galimybes, Vyriausybė siūlo tai, ką jie gali. Bet kokiu atveju, galime norėti daugiau, bet jei nėra iš ko, sveikintina ir tiek. Manau, kad diskusijoje galbūt rastume konsensusą, kad būtų šiek tiek daugiau“, – sako A. Norkienė.
Parlamentaras R. Žemaitaitis mano, kad didėjant pensijoms ir augant NPD reikia didinti ir minimalią algą.
Turi pasiūlymą kaip kompensuoti elektros brangimą
Vyriausybė siūlo valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui – siekiama, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė A. Norkienė sako, kad nustačius tokią ribą bus reikalingos papildomos priemonės. Vis dėlto kokios jos, plačiau A. Norkienė negali komentuoti.
„Reikia matyti įstatymų projektus, juos analizuoti ir matyti visumą. Suprantu, kad Vyriausybė pateikė siūlymus, kur milijardą galima skirti, bet manau, kad resursų galima rasti ir daugiau“, – sako A. Norkienė.
R. Žemaitaitis sako, kad priemonė iš esmės gera, tačiau verčiau jis siūlytų rinktis kitą sprendimą.
„Geriau ne subsidijuoti, o didinti žmonių pajamas. Ateis diena, kada turėsi nuimti subsidijas. Tai bus kitų metų sausio 1 d. Pats sau ant kaklo užsikabini kilpą.
Jei jie elektros kainą nori subsidijuoti, tai gal geriau NPD padidinti. Taip kompensuosime 40 proc. elektros pabrangimą ta pačia suma“, – sako R. Žemaitaitis.
Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas sako, kad frakcija savo pasiūlymų turės ir čia.
Paketui pritartų, tačiau kels diskusijas
Nors opozicija ir turi pastabų antiinfliaciniam planui, visgi pritarti jam ketina.
„Bet kokiu atveju, visos priemonės, kurios padės verslams, žmonėms lengviau gyventi kai infliacija tokia, kokios dar nesame matę, manau, kad visoms priemonėms pritarsime. Tačiau kartu siūlysime papildomų priemonių, kurias prašysime svarstyti“, – teigia A. Norkienė.
Kelti diskusijas ir siūlyti papildomas priemones ketina ir Darbo partijos frakcija.
„Kad diskusijų bus – faktas. Kad turėsime pasiūlymų – irgi yra faktas. Dėl NPD, dėl energetikos paketo pasiūlymų bus. Aišku, Seime bus ir varžymosi, kas daugiau pensininkams skirs pinigų. Tačiau dėl infliacinio paketo, pasiūlymams, manau, Seimas pritartų, nes šiandien žmonėms reikia padėti“, – teigia V. Fiodorovas.
Be jau išvardintų siūlymų Darbo partijos frakcija siūlytų imtis priemonių dėl kuro kainų.
„Kuro kainos praktiškai visose tiekimo ir susisiekimo grandinėse atsispindi. O tai galutinę kainą paslaugų ir prekių smarkiai išaugina. Turime pasilikę pasiūlymų, matyt, kad diskusijose šį klausimą iškelsime“, – sako V. Fiodorovas.
R. Žemaitaitis sako, kad Lietuvos regionų frakcija siūlymus, ko gero, palaikys bet kokiu atveju. Tačiau R. Žemaitaitis asmeniškai planuoja teikti kelis pasiūlymus.
„Pavyzdžiui, nematau siūlymo, kad būtų nuimta PVM lengvata viešbučiams, restoranams, koncertams ir kino teatrams. Nematau, kad jie siūlytų atsisakyti subsidijuoti elektrinius automobilius. Nematau, kad pensininkams nuo 65 m. būtų kompensuojami vaistai, nes žmonės negali įsigyti vaistų“, – vardija R. Žemaitaitis.
Kiek augs pensijos ir algos
Siūlomos priemonės apims tris sritis: energetikos kainų šoko amortizavimo, gyventojų pajamų didinimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Pirmai sričiai, t.y. kainų kompensavimui planuojama skirti iki 570 mln. eurų. Verslui šioje srityje būtų skirti iki 120 mln. eurų.
Virš 300 mln. bus skirta gyventojų pajamų didinimui. Senatvės pensijas žadama papildomai kelti 5 proc. Vidutiniškai pensijos dėl to augtų 24 eurais per mėnesį.
Taip pat atgaline data siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 540 eurų (dabar 460 eurų). Uždirbantiems minimalią algą pajamos į rankas dėl to padidėtų 16 eurų.
Be to, žadama kelti ir valstybines, šalpos pensijas.
Didinant energetinę nepriklausomybę, žadama išleisti 677 mln. eurų, kurie būtų skirti renovacijai, saulės elektrinių įrengimui ir kt.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė pasakojo, kad nuo birželio bus didinamos mažiausios išmokos.
Nuo šių dydžių priklauso vadinamieji vaiko pinigai ir kitos išmokos. Vaiko pinigai didėtų iki 80,5 euro.
Kita vertus planuojama didinti ir šalpos pensijų, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamų pajamų dydį.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinis metinės (2022 m. kovą, palyginti su 2021 m. kovu) infliacijos įvertis sudaro 15,6 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Taip pat žiūrėkite pokalbį apie augančias kainas su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu:
