Aktuaro darbas iš tiesų neturi nieko bendra su bandymais nuspėti ateitį iš kavos tirščių ar panašia mistika. Pagrindinės darbo priemonės – tai skaičiai ir statistinės analizės įrankiai. Vis tik nereikėtų manyti, kad dėl to šių žmonių gebėjimai prognozuoti ateitį yra mažiau jaudinantys ar įdomūs.
Aktuarais vadinamų specialistų dėka įmonėse priimami sprendimai, kurie ateityje gali lemti jų sėkmę arba nemenkus nuostolius, tad šių žmonių darbas finansų bendrovėse yra itin svarbus ir tampa vis reikšmingesnis. Trumpai – aktuaras yra draudimo ar kitos, dažniausiai finansų, įstaigos matematikas, kurio pagrindinis uždavinys – skaitine išraiška įvertinti ateities finansinius įvykius. Draudimo bendrovėje tai apima paslaugų tarifų ir įsipareigojimų draudėjams skaičiavimą, taip pat ir įmonės kapitalo pakankamumo esamiems įsipareigojimams įvertinimą. Taigi aktuarams tenkanti atsakomybė – išties nemenka.
ERGO bendrovių kainodaros ir persidraudimo departamento Baltijos šalyse direktorės Laimės Naruševičienės teigimu, absoliučiai tiksliai ateities numatyti negali niekas, tačiau žvelgiant į tam tikras tendencijas galima gana taikliai įvertinti ateities įvykių ir jų pasikartojimo tikimybes bei jų poveikį.
„Aktuarų darbas, tai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos bei finansų analizės sintezė. Aktuarai privalo būti pragmatiški, bet inovatyvūs. Profesijoje yra ypač svarbi reputacija, nes aktuarai pirmiausiai gina visuomenės interesą. Draudimo įmonių veikla yra ilgalaikė – pagal šiandien sudarytas sutartis išmokos gali būti mokamos ilgus metus, todėl labai svarbu, kad įmokos būtų pakankamos prisiimamiems įsipareigojimams įvykdyti, o taip pat suformuoti tinkamo lygio įmonės rezervai. Kaip žinia, rezervai mažina įmonės pelną, todėl aktuarų profesijos atstovai negali pasiduoti įtakai šiuos dydžius koreguoti“, – sako L. Naruševičienė.
Beje, nors aktuarai modeliuodami ateitį remiasi skaičiais, tačiau vien jų, L. Naruševičienės teigimu, tikrai nepakanka.
„Kuriant statistinius modelius nagrinėjami įvairūs scenarijai, modeliuojamos situacijos. Be to, net ir nagrinėjant statistiką svarbus yra ne tiek pats skaičius ar įvertis, bet ir jį nulėmusios priežastys. Taigi interpretacija ir prielaidų įvertinimas taip pat yra labai reikšmingas mūsų darbo aspektas. Tik bendraujant su kolegomis, specialistais galima teisingai dėlioti ateities scenarijus. Taip pat aktuarai privalo būti kūrybiški. Nesame absoliučiai tik skaičiuose paskendę žmonės, nors, be abejo, draugauti su matematika aktuaro profesijos atstovams privalu“, – teigia L.Naruševičienė.
Norintiems papildyti ateities prognozuotojų gretas reikalingas ir matematinis išsilavinimas. Idealiu atveju – specializuotos studijos finansų ir draudimo matematikos srityje. Norint dirbti įmonės vyriausiu aktuaru, privaloma būti Lietuvos ar kitos šalies aktuarų draugijos tikruoju nariu. Draugijos nariai vadovaujasi etikos kodeksu, privalo kiekvienais metais kelti savo kvalifikaciją.
Paklausiausi aktuarai yra draudimo, bankininkystės, investavimo, tačiau vis labiau ir sveikatos apsaugos srityse. Kuo didesnė finansų sektoriaus įmonė, tuo aktuarų joje paprastai dirba daugiau. Kiekvienas jų tokiu atveju specializuojasi siauresnėje srityje, detaliau gilinasi į tam tikrą specifinę užduotį. Pavyzdžiui, „ERGO Insurance“ Lietuvoje šiuo metu iš viso dirba 3 aktuarai.
„Finansų sistemos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios, kompleksiškos ir neapibrėžtos. Čia pat didėja technologinės galimybės kaupti ir sisteminti įvairius statistinius duomenis, todėl specialistų, galinčių sėkmingai paversti šiuos skaičius reikšmingomis įžvalgomis, poreikis taip pat auga. Šių specialistų kompetencijos kaip niekad anksčiau tampa svarbios priimant teisingus sprendimus draudimo ir bendrai finansų sektoriuje“, – įsitikinusi L.Naruševičienė.
