Mažesnėse savivaldybėse gyventojai tikisi, kad merai bus ūkvedžiai, o didmiesčiuose – interesų derintojai. Tai LRT.lt teigia sociologas Vladas Gaidys.
Per savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų laikotarpį viešojoje erdvėje diskutuota, ar miestams reikia mero kaip politiko, ar mero kaip administratoriaus arba ūkvedžio. Vienų nuomone, miestui reikia gero šeimininko, kiti atremia, jog miesto savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, yra politinė, o ne ūkinė institucija.
Per tiesioginius mero rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis partijos kolegoms pasiūlė kelti Mykolo Majausko kandidatūrą į Vilniaus merus, nes šis esą gerai išmano finansus.
„Šiaip jis visokių mokslų baigęs, dirbęs ir bankuose, ir finansuose, ir Vyriausybėje. Jis nepėsčias vaikinukas. Dabar tokie jauni vyrai kai kada daro labai didelius dalykus“, – apie M. Majauską atsiliepė V. Landsbergis.
Ko miestiečiai tikisi iš savo merų – kad šie bus geri politikai ar kad bus geri ūkvedžiai, išmanantys finansus?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys teigia, kad apklausos, kurioje būtų atsakyta į šį klausimą, neatlikta, tačiau daugumai gyventojų svarbu, kad savivaldybė sėkmingai ir gerai važiuotų. „Kas ir kaip suka vairą, galbūt ir ne taip svarbu. Nelabai svarbu, ar meras anksčiau ėjo premjero, prezidento pareigas. Žmonėms svarbu, kad savivaldybė, kaip mašina, gerai važiuotų“, – portalui LRT.lt aiškino sociologas.
Jo teigimu, mažesnėse savivaldybėse meras yra arčiau tiesioginio ūkinio vadovavimo, tuo metu didmiesčiuose merams esą reikia daugiau interesų derinimo savybių. „Jei savivaldybė maža, labiau tikisi kaip ūkvedžio, o, pavyzdžiui, Vilniuje nori labiau interesų derintojo. Sunku įsivaizduoti, kad žmogus, vadovaujantis Vilniui, gebės kalti tik vinis“, – LRT.lt kalbėjo sociologas V. Gaidys.
Žmonėms atrodo, kad ūkvedys sutvarkys visus reikalus
Politologų manymu, merai visų pirma yra politikai, o ne vadybininkai. „Kiekvienu atveju (meras) turi būti politikas, tuomet jis gali pasisamdyti deramus administratorius. Beveik visur pasaulyje merai yra politikai. Kai meras pats negeba ko nors padaryti, jis sudaro komandą, pasamdo visokius vadybininkus, finansininkus, kurie viską tvarko, o meras nustato gaires“, – pabrėžia politologas Kęstutis Girnius.
Panašiai kalba ir Vilniaus universiteto (VU) docentė politologė Lidija Šabajevaitė. „Jei meras taryboje neturės politinės atramos, nelabai ką galės padaryti. Jei kur nors prezidentas stipriai priklausomas nuo parlamento, o ten neturės daugumos, kaip įgyvendins savo politinius uždavinius?
Ko tikisi žmonės, yra viena. Jiems atrodo, kad viskas gerai, jei geras ūkvedys sutvarkys visus mūsų reikalus, bet juk yra ir pirmenybių pasirinkimas, ką pirmiausia tvarkyti, kaip paskirstyti finansus, iš kur jų gauti, – tai yra politiniai dalykai“, – LRT.lt komentavo L. Šabajevaitė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas taip pat aiškina, kad savivalda yra politika: „Ar statyti pėsčiųjų tiltą, ar mieste renovuoti mokyklą, – jei išsiskiria žmonių nuomonės, vyksta diskusija ir teigiama, kad reikia politinio sprendimo, turi nuspręsti taryba.“
Pasak V. Dumbliausko, mažesniuose miestuose klausimai yra labiau kasdieniai, žemiški, tačiau ir čia reikia politinių sprendimų. „Kai glaudžiamės prie radiatorių ir jie būna šalti – keikiame politikus. Politika yra bet kur, kad ir dėl šilumos ūkio, – palikti privatų ar nacionalizuoti, kad visas būtų valstybės. Klausimas – politinis, nes nebus vienos nuomonės. Ūkvedys gali būti koks nors karjeros tarnautojas, kuris dirba nuolat. Bet net administracijos direktoriaus postas yra politinis, nes skiriamas politinio pasitikėjimo, o įtvirtina dauguma“, – sako MRU docentas.
„Meras – kaip prezidentas, administracijos direktorius – kaip premjeras“
Buvęs ilgametis Vilniaus miesto tarybos narys socialdemokratas Juras Požela įsitikinęs, kad meras visų pirma turi būti politikas.
„Teisūs tie, kurie sako, kad meras neturėtų būti kokios nors vienos politinės linijos atstovas, bet, kita vertus, nuo mero politikos turėtų priklausyti visa miesto vystymosi strategija. Jei meras bus ūkininkas, tai koks bus jo uždavinys? Kad miestas būtų išvalytas, šviestų stulpai ir pan.? Meras politikas sprendžia, kad, jei miestas vystosi, leidžiama statyti daugiabučius, tai šalia privalo atsirasti ir vaikų darželis, žalioji zona, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.
Galima turėti labai gerą ūkvedį, kuris gyvenimą mieste padarytų neįmanomą, – nebūtų galima daryti jokių eitynių, būtų draudžiamos kitos nuomonės, nevyktų bendri renginiai, nes tai reikalauja politinio sutarimo“, – LRT.lt dėstė J. Požela.
Politiko manymu, meras yra kaip šalies prezidentas, o savivaldybės administracijos direktorius – kaip ministras pirmininkas.
„Meras turėtų stengtis apjungti visus savo miestiečių interesus, pabandyti nubrėžti strateginę miesto vystymosi ilgalaikę kryptį. Tuomet administracijos direktorius darbuojasi, kaip ūkininkas, kad ta politinė mintis, kuriai atstovauja meras, būtų įgyvendinta. Šioje vietoje politiką turiu omenyje ne konservatorių, socialdemokratą ar liberalą, bet plačiąja prasme, kuris
