Portalas tv3.lt pristato kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos kūno kalbos analizę, parengtą kartu su kūno kalbos specialistu Laurynu Pečkaičiu.
Rinkėjų širdis užkariauja kūno kalba
Jeigu kandidatą matote, tuomet reikšmingesnį vaidmenį vaidina jo kūno kalba, jei girdite – jo balso tembras, o kalbos turinys tėra trečiaplanis dalykas, pastebi L. Pečkaitis.
„Pagal statistiką, jeigu mes matome kandidatą gyvai, daugiau nei pusė informacijos, kurią gauname apie pokalbį, apie žmogų, yra iš kūno kalbos. Didžioji dalis informacijos nueina kažkur į pasąmonę. Paskui mes balsuodami racionalių argumentų neturėsime, bet kažkodėl jaučiasi, kad norisi už vieną ar kitą balsuoti, nes jis tinka“, – tv3.lt kalbėjo L. Pečkaitis.
Žinoma, kiekvienas rinkėjas yra individas ir savo favoritą renkasi pagal įvairius aspektus. Vieniems svarbiau, ką kandidatas sako, kitiems – kaip sako. Bet dažniausiai rinkėjų širdis laimi į juos panašūs kandidatai.
„Didžioji dalis rinkėjų renkasi pagal žmogiškas savybes – nuoširdumą, atvirumą, bendrą įspūdį, kuris susidaro pamačius kandidatą tas kelias sekundes. Nelogiškai dauguma renkasi, nes turbūt neturi laiko gilintis į niuansus“, – svarstė pašnekovas.
Tembras ir kalba
Paprašytas paanalizuoti kandidatų į prezidentus – I. Šimonytės ir G. Nausėdos – kūno kalbą bendraujant kartu ir atskirai, stovint ir sėdint, L. Pečkaitis pastebėjo, kad abu kandidatai yra panašūs, panašiai kalba ir gestikuliuoja bei turi panašius kūno kalbos įpročius. Kai kandidatai bendrauja kartu, pavyzdžiui, diskutuoja laidose, L. Pečkaitis pastebi, kad jiedu – bendraminčiai, beveik nematyti konkuravimo ženklų.
„Jiedu stengiasi sėdėti petys į petį, jeigu yra galimybė. Jeigu sodinami vienas prieš kitą, tada kampu pasisuka. Jaučiamas pasitikėjimas vienas kitu, panaši kalba ir vienas kito kūno kalbos mėgdžiojimas“, – sakė L. Pečkaitis.
Vis dėlto kandidatų kūno kalboje specialistas įžvelgia ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, I. Šimonytė kalba gyviau, nuoširdžiau, o G. Nausėdos kalbos tempas yra kur kas lėtesnis ir ilgainiui gali pasidaryti nuobodu jo klausyti.
„Bet, kai G. Nausėda kalba savo natūraliu tempu, iš anksto apgalvodamas, tai tas balsas skamba labai solidžiai, užtikrintai ir patikimai. Jeigu kažkokios netikėtos situacijos arba tempas yra spartinamas iš išorės, tai balsas pakyla ir tokio užtikrintumo nėra, jaučiasi, kad tai yra nenatūralu. O I. Šimonytė gali varijuoti ir vienoje, ir kitoje situacijoje, ji išlaiko pakankamai užtikrintą, solidų balsą, sudaro nuoširdesnį įspūdį“, – pastebėjo pašnekovas.
Atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, G. Nausėda dažnai atsako asmeniškai, bando į atsakymą įpinti savo patirtį arba sako „mano nuomone“, „manau“. Anot L. Pečkaičio, taip kandidatas bando užmegzti asmeninį ryšį su klausytoju.
„G. Nausėdos kūno kalboje trūksta atvirumo, nuoširdumo ir emocinio ryšio pašnekovui. Jis stipriai išreikštas racionalus tipas, racionalus žmogus. <...> I. Šimonytė atviresnė, nuoširdesnė, todėl rinkėjams gali susidaryti įspūdis, kad ji labiau patikimas žmogus dėl to, ką ji sako, dėl atvirumo bendraujant, mažesnių pauzių, greitesnio tempo. G. Nausėda daugiau introvertas, I. Šimonytė – ekstravertė“, – sakė kūno kalbos specialistas.
Akių kontaktas
Įdomu tai, kad, stebint su žurnalistais bendraujančius I. Šimonytę ir G. Nausėdą atidžiau, matyti skirtingas jų akių kontaktas su pašnekovu. Štai I. Šimonytė kur kas tvirčiau palaiko akių kontaktą, tuo metu G. Nausėda atsakinėdamas akimis tyrinėja erdvę, o į akis žiūri mažiau.
„G. Nausėdos stipriai išreikštas racionalumas, jis nori kiekvieną žodį pasverti, apgalvoti. Kadangi dėmesys nukreiptas į mintis, tai neišlaikoma ta akių kontakto taisyklė, nes vidutiniškai 70 proc. laiko žiūrime į akis, kai gyvai kalbamės su pašnekovu, o G. Nausėda, atvirkščiai – 30 proc. laiko žiūri į akis, 70 proc. – kažkur kitur. Tai šalia būnant gali susidaryti įspūdis, kad ne su tavimi kalbasi. I. Šimonytė išlaiko tą proporciją“, – teigė L. Pečkaitis.
Rankų gestai
Analizuojant I. Šimonytės ir G. Nausėdos rankų gestus, kurie papildo jų akių kontaktą bei balsą, matyti ryškus skirtumas tarp kandidatų gestų sėdint ir stovint. Štai sėdėdama I. Šimonytė sudaro žymiai atviresnio, emocionalesnio žmogaus įspūdį nei G. Nausėda.
„I. Šimonytei netrūksta to racionalumo ir logikos, vidinės kompetencijos, bet ji šiek tiek atviresnė, kas liečia emocijas, kontakto su pašnekovu užmezgimą. Jos rankos būna rezervuotos, sudėtos, būna nedidelis blokas prieš save. Bet, kai kalba, žinodama, ką kalbą, atviri, platesni gestai suteikia daugiau gyvumo jos sakomiems žodžiams“, – pastebėjo L. Pečkaitis.
Tuo metu G. Nausėda sėdėdamas gestikuliuoja žymiai mažiau ir kūno kalbos specialistui susidaro įspūdis, kad kandidatas tai daro sąmoningai, galbūt bandydamas nedemonstruoti įtampos ar nervingumo.
„Stengiasi neskubėti, apgalvoti ir žodžius, kuriuos sako, ir gestus, kuriuos demonstruoja. Ir to atvirumo, dinamikos trūksta“, – sakė L. Pečkaitis.
Tačiau situacija visiškai priešinga stovint. Stovėdamas G. Nausėda atrodo kur kas atviresnis, daugiau gestikuliuoja rankomis.
„Kas liečia stovint sukuriamą įspūdį per pirmas tris sekundes, duočiau privalumą G. Nausėdai. Jo laikysena šiek tiek tiesesnė. Abu nėra idealiai išsitiesę, bet I. Šimonytės dažnai, ar sėdint, ar stovint, kaklas į priekį palenktas, susikūprinimas truputį didesnis. Stovėdama ji demonstruoja mažiau pasitikėjimo, stovėsena siaura, kojos suglaustos. Kai jie kartu būna, iš I. Šimonytės kūno kalbos jaučiasi G. Nausėdos autoritetas, kad ji demonstruoja autoritetą jam, kad ji žino, jog jis yra stiprus“, – pastebėjo pašnekovas.
Panašumai su prezidente
Jei abu kandidatus reikėtų lyginti su prezidente Dalia Grybauskaite, šalies vadovė juos lenktų visa galva, teigia L. Pečkaitis, nes matyti, jog D. Grybauskaitė yra padirbėjusi su savo įvaizdžiu ir per praktiką, ir, matyt, papildomai.
„Tai pirmas įspūdis turbūt G. Nausėdos naudai. Bet I. Šimonytės, kaip minėjau, akių kontaktas, atvirumas, balsas yra privalumai“, – lygindamas kandidatus su prezidente, sakė kūno kalbos specialistas.
Vis tik jis negali išskirti, ar bent vienas kandidatas savo kūno kalbą ir viešąjį kalbėjimą yra tobulinęs su profesionalais, mat netyrinėjo ankstesnių kandidatų pasisakymų.
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
