Vilniaus romų taboras, nepaisant popieriuje egzistuojančių pastangų ir programų, nė neketina keistis. Daugumai jis asocijuojasi su narkotikais ir pavojais, o valdžia pripažįsta dar neradusi permainų receptų.
Vilniaus romų taboro baronas Josifas Tyčina neneigia, kad dauguma jo bendruomenės gyventojų yra iškritę į socialinį užribį, o tabore masiškai platinami narkotikai. Tiesa, dėl to jis kaltina ne tik valdžios institucijas bei policiją, bet ir neva savanaudžius visuomenininkus.
Padėtis negerėja
Pasak J. Tyčinos, padėtis tabore esą buvo pradėjusi gerėti nuo 1997 metų. „Balsas“ primena, kad tuomet įkurta paties J. Tyčinos vadovaujama bendrija „Čigonų laužas“. Pirmieji 60 romų vaikų pradėjo lankyti Vilniaus Naujininkų vidurinę mokyklą, vėliau buvo įsteigtas Romų visuomenės centras, atskira klasė romų vaikams įkurta „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje. Vykdytos įvairios programos, atsirado romų integracijai norinčių pagelbėti savanorių.
Visgi, anot J. Tyčinos, maždaug apie 2005-2006 metus neva pradėjo didėti chaosas. „Kaip aš pastebėjau, Vilniaus savivaldybė ir kitos struktūros ėmė mėginti apeiti bendriją ir pačios, tiesiogiai spręsti klausimus. Turbūt yra galvojama, kad taip geriau pavyks“, - aiškino J. Tyčina „Balsas. lt“, taip ir nepatikslinęs, kuo pasireiškia tas kišimasis.
Darbą iš visų taboro gyventojų, kaip pripažįsta J. Tyčina, turi tik apie dvi dešimtis žmonių. Tai, anot jo, ir yra pagrindinė problema, kurios savaime neišspręs nei Vilniaus mero Artūro Zuoko siūlymas „padovanoti“ taborą Vilniaus rajonui, nei žmonių išskirstymas po socialinius būstus. „Teko lankytis kitose šalyse, kur romų gyvena daug tūkstančių ir jie yra integruojami įvairiai. Čekijoje yra romų kvartalas mieste su 15 tūkst. gyventojų, ir problemų vis vien iškyla dėl to paties – neturintys darbo žmonės nėra pajėgūs išlaikyti normalių būstų“, - sakė baronas.
J. Tyčina sakė ne kartą prašęs savivaldybės apklausinėti taboro gyventojus dėl to, kur pastarieji nori gyventi. „Žinau, kad ten yra labai nemažai šeimų, kurios norėtų palikti taborą, gyventi kad ir rajone, turėti žemės sklypą ir savo ūkį, jei jau nėra darbo“, - aiškino jis „Balsas. lt savaitei“.
Narkotikų bėda
Neretai būdavo girdima statistika, kad taboras „prasuka“ apie trečdalį sostinės narkotikų apyvartos, nors nėra labai aišku – kur kiti du trečdaliai ir, ar nuolat viešai brukant šią statistiką nenorima nukreipti dėmesio nuo likusios apyvartos dalies, tuo pačiu pasitarnaujant „antičigoniškoms“ nuotaikoms.
Romų baronas J. Tyčina tikina, kad viskas, kas vyksta tabore susijusio su narkotikais, vyksta su policijos pareigūnų žinia. „Prieš keletą metų padėtis buvo daug blogesnė, tačiau tuo metu tiek pareigūnų tiek policininkų ten nedirbo, kas man labai keista. Apskritai esu tikras, kad pareigūnai, jei tiktai norėtų, galėtų „uždaryti“ šią problemą tokioje mažytėje bendruomenėje per keletą mėnesių. Šiandien tai matyti iš pokalbių tarp pačių čigonų: kas dirba policijai, tas parduoda narkotikus“, - tvirtina jis.
Policija, anot J. Tyčinos, susemia tuos, kurie narkotikus perka. „Platintojai patys duoda tų narkotikų, kartais ir šeimoms, kuriose po penkis aš šešis vaikus, o paskui patys siunčia ten narkotikų skyrių. Sodinti reikia juos. Nei televizija, nei žurnalistai to nerodo ir niekas nesidomi. Suprantu, kad gali būti problema ten, kur bendruomenė iš 15 tūkst. žmonių. O čia, kur 80 namų, kas per sunkumas ją išspręsti?“, - piktinosi baronas.
Panašiai jis pakomentavo ir savo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl narkotikų laikymo. Anot jo, narkotikus tabore pakišo jo narkomanei podukrai ir, kol ji keliavo namo, paskambino į policiją. Tai jis vertina kaip neįvardintų asmenų kerštą už gerus darbus.
Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Daugėnas nustebo išgirdęs panašius teiginius. „Nevisai supratau? Pareigūnai platina narkotikus?“, - perklausė jis.
Patikslinus klausimą, R. Daugėnas teigė, kad barono teiginiais patikėti sunku. „Aš neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Tame tabore dirba labai didelis kiekis tarnybų: tai ir Nepilnamečių reikalų inspekcija, ir patruliai, ir mobili kuopa, Vidaus tarnybos II pulko pareigūnai, Apskrities komisariato pareigūnai. Visų net neišvardinsiu. Mes neapsiribojame vien narkotinių medžiagų tarnybos užkardymu. Jei matėte, sričių yra daugiau - elektra, vanduo, šunys, šiukšlės. Mes norime priversti, kad romai laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Kol to nebus, ten bus bardakas. Šiai dienai ir Statybų inspekcija turi berods keturis leidimus nugriovimams, tam yra teismo sprendimai. Dabar jau piniguose klausimas – kas tai darys. Tokioje situacijoje, kai dirba tiek tarnybų, įsivaizduoti, kad su vienos žinia kažkas prekiauja tais narkotikais... Kažkokia nesąmonė“, - tvirtino pareigūnas.
R. Daugėnas mano, kad situacija tabore gerėja. „Jei palyginsime situaciją tarp dabartinio momento ir praeitų metų pradžios, tai padėtis ženkliai pagerėjusi. Imkime, kad ir tą pačią narkotikų temą: jei pernai per mėnesį būdavo sulaikoma iki 600 asmenų, tai dabar iki šimto. Norintieji pirkti narkotikus jau žino, kad tiesiogiai į taborą nebėra ko eiti, nes būsi sulaikytas. Tai bando vaikščioti miškais, aplinkiniais keliais, kai anksčiau važiuodavo tiesiog autobusu ir eidavo pagrindiniu keliu“, - iliustravo pareigūnas.
Sukviestų tuziną žinovų
„Apie tuziną susirinktų“, - į klausimą – kiek per Lietuvą yra žmonių, išmanančių specifinę romų problematiką – atsako Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.
Daug metų tautinių bendrijų reikalais užsiimantis I. Melianas pripažįsta, kad ligšiolinės priemonės bei programos rezultatų nedavė. „Todėl ir mąstau apie vyriausybinę, tarpinstitucinę komisiją, kurią iš tokių žmonių ir būtų galima suformuoti. Ji galėtų egzistuoti tol, kol problemos sprendimas pasistūmėtų iki tokio lygio, kad jai toliau kuruoti pakaktų esamų reguliarių struktūrų“, - sakė I. Melianas.
Komentuodamas sociologų pateikiamą statistiką, kad su romais kaimynystėje mažai kas nori gyventi, I. Melianas sakė, kad tokį požiūrį suformavo nesikeičianti socialinė realybė. „Tai suprantama pagal rodiklius – kiek turi darbą, nusikalstamumo ir pan. Tai šiek tiek lengviau paaiškinama, nei tarp lietuvių egzistuojančios fobijos musulmonų ar žydų atžvilgiu“, - mano patarėjas.
Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininko Ričardo Čekučio ir kitų radikaliau nusistačiusių visuomenininkų siūlymus iškeldinti taborą ar privatizuoti sklypą, kuriame jis yra, I. Melianas vertina skeptiškai. „Teigiama, privatininkas susitvarkys pats. Kaip jis susitvarkys? Jis susitvarkys su sklypais, o ne su romų problematika. Ką – jis juos išmokys, integruos? Nesąmonė. Išvarys juos kitur ir problema tik paūmės. Tą patį galima pasakyti ir apie Vilniaus mero Artūro Zuoko užuominas, kad taborui derėtų būti ne miesto, o rajono teritorijoje. Kodėl rajono? Kas nuo to pasikeis? Kodėl Vilniaus rajono valdžia turėtų norėti priimti tokią „dovaną“ ir, svarbiausia, kur nuo to dings problema?“, - siūlymais stebisi I. Melianas.
Radikalizmas ir „politkorektiškumas“ nepadės
J. Tyčina įvardija du žmones, galinčius, jo nuomone, padėti spręsti taboro problemą. Tai minėtieji I. Melianas ir A. Zuokas. „Nežinau, koks jis ten visoks, bet kaip meru aš juo tikiu“, - tvirtina romų vadas.
Be kita ko, J. Tyčina pažėrė kaltinimų ir Visuomeniniam romų centrui, kurio darbuotojai esą net bijo įeiti į taborą. Jis taip pat piktinosi kalbomis, esą, nuo romams skirtų maždaug 17 milijardų eurų (beveik trečdalis visos socialinės paramos, kurią skirsto Europos komisija) paramos daug nubyra ir Vilniaus taboro gyventojams. „Galiu patvirtinti, kad tabore žmonės negauna visiškai nieko iš to. Anksčiau grašius dar skirdavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kurio nebėra. Dabar norėjau organizuoti Baltijos šalių čigonų festivalį ir man pasiūlė 6 tūkst. litų“, - piktinosi jis, leisdamas suprasti, kad Romų centre dirbą visuomenininkai švaisto pinigus į orą.
I. Melianas tokias kalbas vertino skeptiškai, bet pripažino, kad sprendimų dar nėra. „Na, pono Tyčinos bendrija „Čigonų laužas“ yra vienas iš centro steigėjų, tad pretenzijos skamba keistokai. Nesakyčiau, kad pinigai išmesti į orą, nes ir valdiškos institucijos, ir visuomenininkai tikrai vienaip ar kitaip mėgino keisti padėtį. Deja, nepaisant ir tikro geranoriškumo, pačią problemą reikia ištirti ir suvokti iš naujo. Vienas iškalbingas faktas – per nepriklausomybės dvidešimtmetį lietuviškai mokančių taboro gyventojų procentas ne padidėjo, o sumažėjo“, - pabrėžė patarėjas. .
I. Melianas pabrėžė, kad Slovakijoje, Vengrijoje arba Rumunijoje romų yra šimtai tūkstančių. „Rumunijoje galima kalbėti jau apie milijonus. Lietuvoje iš viso gyvena apie du su puse tūkstančio romų tautybės žmonių, tad čia jau tikrai iššūkis Lietuvos visuomenei – negi negalime padėti tokiam nedideliam skaičiui savo bendrapiliečių, iškritusių iš socialinio konteksto?
Apie visus radikalus galiu pasakyti paprastai: taip paprastai šneka žmonės, kurie nei įsigilino, nei ruošiasi gilintis į tas problemas. Jie nei kada nors buvo, nei bus už ką nors atsakingi ir nė neketina gilintis į ekonominius ar politinius problemos parametrus. Svarbiausiai jiems yra padrebinti orą ir išsilieti. Jų aršumas primena tą patį, ką girdime ir vartojant antisemitinius ar panašius lozungus“, - kategoriškai nukirto jis.
Tiesa, mažai kuo taboro gyventojus guodžia ir seminaruose už Europos pinigus deklamuojančių lektorių pamokslai: nesakykite čigonas, sakykite romas. Pats taboro baronas abu pavadinimus vartoja pakaitomis. Mat bendruomenėje, kuri nemoka skaityti ir gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, sintetiniai sočių biurgerių tolerancijos žaidimai rūpi ne daugiau nei Markui Twanui ar Agatai Christie, iš kurių romanų visuomenės tobulintojai pašalino žodį „negras“.
******
Taboro barono J. Tyčinos duomenimis, Vilniaus tabore gyvena 482 romai, įskaitant vaikus. Europos sąjungos šalyse gyvena apie 12 milijonų romų.
Interneto svetainė www.roma.lt nurodo, kad Romų visuomenės centras turi 19 socialinių partnerių – valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų.
Partija „Jaunoji Lietuva“ savivaldos rinkimuose kėlė šūkį „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“, o savo programinėse tezėse, partija įvardijo taborą kaip nusikalstamą struktūrą.
