Kalba pasakyta konferencijoje Lietuvos liaudies partijos pirmosioms metinėms paminėti.
Gerb. konferencijos dalyviai, malonūs svečiai, kolegos,
LLP gyvuoja jau pilnus metus. Nelengvi tai buvo metai. Video apžvalga mums priminė pirmuosius žingsnius ir tą kontekstą, kuriame Liaudies partija kūrėsi. Sakoma, kad sunkumai užgrūdina, mus taip pat. Per metus beveik dvigubai išaugome narių ir keleriopai – teritorinių skyrių skaičiumi (jie veikia dviejuose trečdaliuose savivaldybių). Sustiprėjome organizacine branda, partnerystės su visuomenės grupėmis įvairove, įgijome naujų idėjų ir iniciatyvų, taip pat ir tarptautinių ryšių. Nors kai kurios politinės jėgos ir joms dirbanti žiniasklaidos dalis bando mus pulti arba ignoruoti, mūsų tai per daug nejaudina, nes turime pakankamai pozityvios veiklos. Darome tai, kas prasminga.
Kiekviena politinė jėga yra tiek reikalinga, kiek ji gali realiai prisidėti prie žmonėms ir valstybei aktualių problemų sprendimo. Dabartinėje Lietuvoje problemų pakankamai daug ir nelengvai sprendžiamų. Visų pirma turiu mintyje sudėtingą politinę ir ekonominę situaciją bei didelį socialinių problemų paaštrėjimą.
Jau dveji metai kai Lietuva kenčia nuo gilios ekonominės ir finansinės krizės. Kaimyninių šalių– Lenkijos, Estijos patirtis rodo, kad krizės gilumas labai priklauso nuo Vyriausybės pasirinktos strategijos.Valdančios partijos ir Vyriausybė stengiasi guostis ir skelbti tikrovės neatitinkančius pranešimus apie jau įveiktą krizę, apie užsienio investicijų proveržį, prasidėjusį bedarbystės mažėjimą ir panašius dalykus. Tačiau tikrovėje tai nevyksta arba turi tik epizodinį pobūdį.
Vyriausybės paskubomis pernai įvykdyta „naktinė“ mokesčių reforma ne tik nepasiteisino, bet dar labiau sustiprino pasaulinės krizės poveikį ir jos pasekmes.
Praėjusiais metais BVP smuko beveik penktadaliu. Visa eilė įmonių bankrutavo arba pasitraukė dirbti į kitas šalis. Bedarbystė nuo 5 % - 2008 m. išaugo iki 18% - šiemet. Tokia bedarbystė kartu su grėsmingai didėjančia darbingų piliečių emigracija rodo ne tik didžiulį darbo vietų sumažėjimą, bet ir prielaidų ateityje jas atkurti komplikavimą.
Verslo ir užimtumo smukimas veikia į nacionalinio biudžeto, „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimą. Tai smukdo ypatingai svarbių - socialinės, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, teisėsaugos ir kitų sričių finansavimo galimybes. Viena po kitos „apkarpomos“ visos svarbiausios socialinės garantijos: atlyginimai, pensijos ir pašalpos, motinystės išmokos, parama studijoms, asignavimai kultūros ir sporto programoms, investicijoms į infrastruktūrą, ūkio konkurencingumą. Lietuva konkurencingumo srityje turi tik vieną nevienareikšmį „privalumą“ – pigią darbo jėgą – tik kas tuo gali džiaugtis, nes mažai uždirbantys tegali ir mažai vartoti, ieško geresnių sąlygų svetur. Tyrimai rodo, kad pagal verslo gyvybingumą užgožiančią biurokratiją ir bendrą investicinį patrauklumą Lietuva yra viena iš paskutiniųjų, o tarp ES šalių – paskutinioji.
Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos per du praėjusius metus sumažėjo net trečdaliu - 8 mlrd. Lt. (nuo 24 mlrd. Lt iki 16 mlrd, Lt.). Vyriausybė šį lėšų praradimą bando kompensuoti neproporcingai dideliu skolinimusi – valstybės skola nuo 17 mlrd. Lt. 2008 m. išaugo iki 35 mlrd. LT 2010 m. t.y. daugiau nei padvigubėjo. Nepateisinama tai, jog valstybės vardu ir jos ateities sąskaita buvo skolinamasi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis – nepagrįstai aukšta palūkanų norma. Šią dabartinės Vyriausybės primestą finansinę naštą kentės dar ne viena Lietuvos žmonių karta;
Nepaisant dvigubai išaugusios valstybės skolos, Vyriausybė vis vien nesugeba vykdyti ligšiolinių socialinių įsipareigojimų savo piliečiams, vėl ir vėl „apkarpydama“ svarbiausių socialinių sričių finansavimą sunkina mokslo ir studijų, kokybiško medicininio aptarnavimo prieinamumą socialiai silpnesnėms visuomenės grupėms, silpnina kultūros ir sporto potencialą bei valstybės tarptautinį autoritetą.
Lietuva, neužtikrindama ekonomikos ir pragyvenimo šaltinių savo piliečiams stabilumo ir augimo , praranda ekonominį ir socialinį gyvybingumą bei investicinį patrauklumą. Lietuvos žmonės ir verslas išstumiami iš Tėvynės, iš jos traukiasi ir užsienio investicijos. Tai pavojingas reiškinys, vedantis šalį į ekonominę-socialinę pražūtį.
Taigi, esama situacija šalyje akivaizdžiai rodo Vyriausybės nekompetenciją ir jos negebėjimą spręsti šalies ekonomikos, finansų ir socialines problemas. Todėl Lietuvos partijoms ir Seimo nariams būtina ryžtingiau susitelkti vieningai opozicijai prieš Lietuvą alinančią konservatorių valdomos koalicijos politiką ir demokratinėmis priemonėmis pasiekti, kad ši Vyriausybė kuo greičiau pasitrauktų, kad padėtis šalyje iš esmės keistųsi teigiama linkme. Delsimas ir laukimas sekančių rinkimų, nekoreguojant Vyriausybės politikos, gali ilgam sužlugdyti ekonomikos ir socialinį stabilumq.
Kviečiu partijos bičiulius ir socialinius partnerius pritarti ir pagal galimybę – įsijungti į mūsų, kartu su socialiniais partneriais vykdomas iniciatyvas skatinti ir remti Lietuvos verslo augimą bei rinkų plėtrą tiek ES, tiek ir kaimyninėse Rytų šalyse. Ypač palanku dirbti su partneriais Rusijoje- jos regionuose, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitose, kur ekonomikos potencialas ir prekių bei paslaugų vartojimas turi ilgalaikę tendenciją augti, kur mūsų prekės žinomos ir mėgstamos. Tai vienas iš realių būdų šalies ekonomikai gaivinti ir žmonių pajamoms didinti. Žinoma, būtina siekti išsaugoti ir įgytas pozicijas ES šalių rinkose, nors jose tampa vis labiau ankšta. Kai vidaus rinka ribota ir siaurėja dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo bei ribotos jų perkamosios galios, eksportas yra vienintelė išeitis ūkiui atsigauti - veikiančių įmonių pajėgumams apkrauti ir naujiems verslams kurtis, darbo vietoms išsaugoti ir naujoms steigti. Ekonomikos ir valstybės finansinio potencialo sustiprinimas einant tokiu keliu užtikrins galimybes atkurti „apkarpytus“ valstybės socialinius įsipareigojimus ir žmonių pajamas, stiprinti patikimus, jų gerovės ir saugios ateities pamatus.
Mes nesėdime rankas sudėję. Ilgamečiai draugiški santykiai su kitomis šalimis,tarp jų - su kaimynės Rusijos kolegomis - mokslininkais ir politikais, ekonomikos subjektais, visuomeninėmis organizacijomis leidžia patikimai kurti naujas bendradarbiavimo sritis ir projektus, siekiant abipusės naudos. Mes nepasidavėm konservatorių spaudimui ir jų išpuoliams, kaltinant mane ir visą partiją esant prorusiška. LLP pasisako už subalansuotą užsienio politiką, kuri turi būti išmintingai orientuota į nacionalinių interesų įgyvendinimą. Mūsų praėjusios konferencijos pagrindinė idėja buvo – Baltijos regiono perspektyva -gyventi taikoje iraktyvioje partnerystėje. Mūsų kaimynai tam palankūs ir atviri. Neieškokime priešų, o kartu su kaimyninių šalių partneriais kurkime savo krašto aplinkoje darną ir gerovę.
Nepaisant išgyvenamo nuosmukio, nepasiduokime pesimizmui, nenuleiskime rankų, tikėkime Lietuvos ekonomikos, socialinio ir kultūrinio gyvybingumo atgaivinimo galimybe. Tik supraskime, kad tai neįvyks savaime arba vien narystės ES ir jos paramos dėka. Tam reikia išmintingos valstybės strategijos ir tikslingai orientuotų visų lygių valdžios – valstybinių institucijų ir savivaldybių- veiksmų bei darnesnės partnerystės su verslo ir socialiniais partneriais. Pagaliau po ilgų blaškymųsi būtina nuosekliai įgyvendinti socialinę rinkos ekonomiką, kurios kūrimą du dešimtmečius darkė laukinio kapitalizmo grimasos. Šiandien Lietuvai kaip ir Atgimimo pradžioje – prieš 20 metų ypač aktualus pilietinis susitelkimas. Mieli bičiuliai, LLP nariai, gerbiami kolegos kitų giminingų partijų atstovai, bendromis pastangomis telkimės ir telkime pažangias politines ir visuomenės jėgas, kad atgimusios ir stiprios Lietuvos valstybės, kurioje žmonėms norėtųsi gyventi, vizija taptų tikrove. Tokiam tikslui kviečiu susitelkti visus bendraminčius.
Prof. dr. Kazimiera Prunskienė 2010.12.04.
LLP pirmininkė
