Tai kas šiuo metu vyksta Seime, prisidengiant Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytomis partijų finansavimo įstatymo pataisomis, yra ne kas kita kaip akivaizdus bandymas galutinai sunaikinti demokratijos likučius Lietuvoje.
Iš Seimo ir valdančių partijų tribūnų viešai ir garsiai kalbama apie tariamą partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimą. Neva perėjimas vien prie biudžetinio finansavimo leis tai pasiekti. Suprantama, kad Seimas tai darys su keleriopai didesne biudžetinio pyrago, skiriamo parlamentinėms partijoms, dalimi (5 mln.Lt joms esą per mažai, tad siūloma skirti – 20 mln.).
Tuo tarpu, priėmus Seime jau iš esmės „palaimintas“ įstatymo pataisas, ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys neturėtų teisės paremti partijų programų, jų rinkimų kampanijų. Parlamentinėms partijoms tai nėra taip aktualu, tuo tarpu kitoms – į Seimą nepatekusioms mažesnėms ar dar nesusikūrusioms, lygiai kaip ir nusprendusiems kandidatuoti nepriklausomiems asmenims, toks sprendimas reiškia finansinio sunaikinimo arba mirties nuosprendį. Juk be lėšų jokia partija ar asmuo negalės konkuruoti su mokesčių mokėtojų lėšomis – biudžeto sočiai pamaitintomis partijomis, jau nekalbant apie pastarųjų finansines galimybes pasirūpinti savo sąskaitų papildymu dar iki įstatymo pataisų įsigaliojimo.
Nežinau, kam dar galėtų kilti abejonės, kad draudimas netgi partijos nariams finansiškai remti savo partijos veiklą praktiškai yra tolygus nevaldžios partijų naikinimui. Nuo sovietmečio ir Komunistų partijos monopolio tai skiriasi tik pasirinktomis netiesioginio susidorojimo priemonėmis, bet ne esme. Panaikinti finansines – materialines galimybes egzistuoti šiuo metu Seime nesančioms partijoms pasirinktas paprastas ir tiesus kelias – įstatymas, draudžiantis nebiudžetinį finansavimą.
Per jį formuosis ir kiti susidorojimo būdai – smurtinė propaganda per žiniasklaidą, šmeižtas, gandai, patyčios, tam didele dalimi ir tarnauja valdančių partijų, siekiančių sunaikinti kitas, pinigai. Esu tokias atakas patyrusi kaip ilgametis jų taikinys. Tikėtina, kad nebus apsieita ir be bandymų į šį politinio susidorojimo su kitaminčiais procesą įtraukti ir teisėsaugos bei kitas jėgos struktūras. Seime tokiais metodais užsiimančių veikėjų esama...
Kai šiuo metu Seimo populiarumas artėja nulio link, o apklausos duomenimis maždaug pusė rinkėjų nebalsuotų nei už vieną iš Seime veikiančių partijų, jos bando pasirūpinti savo amžinu išlikimu šio gudraus ėjimo dėka. Bus įstatymas – bus ir tokia „tvarka“. Nuo šiol biudžetinėmis mokesčių mokėtojų (rinkėjų) lėšomis bus apmokama tik valdžios partijų rinkimų agiracija. O kitos partijos liks be realios galimybės prisistatyti ir skelbti savo – kitokį Lietuvos ateities kelią. Kartu tai reiškia ir rinkėjų teisės apribojimą išgirsti ir patiems įvertinti, o ne aklai pasirinkti beatodairiškai per dosniai apmokėtą žiniasklaidą peršamus politikus.
Bet lazda turi du galus. Praradusios finansavimo šaltinius ir veiklos viešinimo galimybes mažosios partijos ir jas remiančios visuomeninės organizacijos ieškos kitų bendravimo su visuomenės grupėmis būdų. Prisiminkime Atgimimo išvakares ir jo pradžią kai monopolistinė komunistinė spauda blokavo naujas idėjas, kuomet kūrėsi „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, o žmonės vis laisviau bendravo tiesiogiai.
Nors Lietuva jau nebe ta, dalis jos išsivažinėjo po kitas šalis, tačiau vis dar esama nuo valdžios įtakos ir nuo jos baimės laisvų asmenybių. Gal valdžios smurtavimas ir klastingi, tariamai „skaidrumo“ siekiantys tikslai padės daugybei intelektualių ir aktyvių visuomenės grupių pagaliau vienytis, o ne pavydžiai ir įtariai ignoruoti vieniems kitus. Susiskaidymas, veiklos nekoordinavimas yra nevaldžios partijų ir visuomeninių judėjimų silpnumo priežastis, padrąsinanti Seimo partijas ciniškai susidoroti su silpnesniais –„nesavais“.
Yra tik vienintelis kelias demokratijai apginti – stiprinti laisvą dialogą visuomenėje, vėl atrasti Atgimimo dvasią ir betarpiško bendravimo būdus, rengti viešus susitikimus, platinti nemokamus leidinius, skelbti juose valdančiųjų nesudarkytas nusiaubtos valstybės atkūrimo idėjas ir veiksmus.
Turime padėti vieni kitiems, nes, susidorojus su demokratija politinėje veikloje, diktatoriai sieks sunaikinti ir su laisvos minties skleidėjus – kitaip mąstančius ir niekingus valdžios sprendimus kritikuojančius asmenis, jiems – valdantiesiems nepriklausančias ar „ne tuos“ remiančias įmones su ne jų privačiu ar ne jų kontroliuojamu verslu. Taip bandoma aprėpti ir užgožti viską ką turi tauta ir valstybė, visus kitus išstumiant iš veiklos ar netgi iš Tėvynės.
Ar jau laikas džiovinti duoną, nes pirmieji būsimų represijų ženklai akivaizdžiai matomi? Išmokime pagaliau skaityti ateitį iš dabarties ženklų ir į juos reaguoti, kitaip bus per vėlu!
