Leo LT projektas dažnai vadinamas didžiausia praėjusio dešimtmečio finansine afera. Per paskutinius Seimo rinkimus buvo daug kalbama kokia turėtų būti šios įmonės ateitis. Jei rinkimus būtų laimėję socialdemokratai, veikiausiai Leo LT būtų gyvavęs iki šiol. Juk ją sukūrė būtent socialdemokrato Gedimino Kirkilo vyriausybė, bei jos „senieji kadrai“ buvusioje Ūkio ministerijoje. 2010 m. nebėra šios vyriausybės, nebeliko „senų kadrų“, nei Leo LT, tačiau ne visi tuo patenkinti.
Tėvynės Sąjunga dar per Seimo rinkimus žadėjo užtikrinti valstybės ir visų mokesčių mokėtojų interesus energetikoje, pažadėjo išspręsti Leo klausimą. Tam tetrukdė lobistiškai nusiteikę politikai ir tie patys „seno raugo“ valdininkai buvusioje Ūkio ministerijoje, kuri kuravo energetikos sektorių, todėl pirmas naujos Vyriausybės žingsnis buvo įkurti visiškai naują įstaigą, kurioje dirbtų valstybei o ne energetikų klanams lojalūs darbuotojai. Nauja Energetikos ministerija per metus pasiekė įspūdingų laimėjimų ir pats didžiausias yra Leo LT panaikinimas. Vien dėl to naują ministeriją vertėjo kurti!
Leo LT kritikai reikalavo kuo greičiau panaikinti įmonę, siūlė nepamatuotus ir neapgalvotus receptus: restituciją, nacionalizaciją ar pan. Jeigu A. Sekmokas ir A. Kubilius būtų paklausę tokių patarimų, 2010 m. turėtume visai kitokią situaciją. Jeigu „NDX energija“ būtų nusprendusi bylinėtis su Lietuva Tarptautinio arbitražo teisme būtų nukentėjęs Lietuvos įvaizdis, būtume mokėję milijonus mokesčių mokėtojų pinigų advokatams ir teismo išlaidoms bei neaišku ar teismo sprendimas būtų palankus Lietuvos Vyriausybei. Kas tada būtų kompensavęs nuostolius? Gatvės politiku tapęs Kęstutis Čilinskas?
Dažnai arbitražo teismai, kai viena iš pusių valstybė, baigiasi taikos sutartimi. Lietuva jau kartą bylinėjosi su Švedijos bendrove „Svenska Petroleum Exploration“ dėl 12 mln. JAV dolerių, byla baigėsi taikos sutartimi. Teismo išlaidos sudarė apie 10 proc. nuo ginčijamos sumos, tai kiek Lietuvos mokesčių mokėtojai būtų mokėję jei ginčijama suma, kaip Leo LT atveju, būtų milijardas litų ar dar daugiau?
Kitas svarbus argumentas, kodėl geriau išspręsti ginčus taikiai yra Lietuvos valstybės įvaizdis. Jau dabar tarptautinėje žiniasklaidoje šmėkšteldavo žinučių apie Leo LT projektą, jų būtume sulaukę daug daugiau jei Vyriausybė būtų pasielgusi neapgalvotai. Koks būtų signalas verslui? Valstybė pati pakviečia verslininkus bendradarbiauti, o vėliau viską atima ir juos išvaro. „NDX energijos“ savininkai būtų pasinaudoję proga įgelti valdžiai, tada abejoju, ar „Barclay“ banko analitikai būtų patarę investuoti į šalį, kuri švaisto laiką kovai su verslu..
Dar vienas argumentas, kodėl A. Kubiliaus Vyriausybė pasielgė teisingai yra nebaigti svarbūs energetikos projektai. Kol A. Brazausko ir G. Kirkilo vyriausybės flirtavo su oligarchais, visai nepajudėjo strateginių projektų įgyvendinimas. Naujos atominės elektrinės statyba, jungtys su Švedija ir Lenkija, elektros rinkos įkūrimas ir kiti. Jei Energetikos ministerija būtų užsiėmusi tik bylomis, nebūtų galima viso dėmesio skirti prioritetams.
A. Sekmoko ir „NDX energijos“ susitarimas naikinti Leo LT yra kompromisas. Vyriausybei pavyko ne tik panaikinti šią abejotinos reputacijos įmonę, tačiau ir atgauti dar anksčiau privatizuotą VST. Prieš metus tokios baigties nedaug kas tikėjosi, todėl bandymai kaltinti Vyriausybę, kad padaryta per mažai yra tik tuščias politikavimas.
Kęstutis Masiulis yra TS-LKD narys
