Seimo narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo kartu su SEB Vilniaus banko prezidento patarėju soc. m. dr. Gitanu Nausėda parengtą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo yra siūloma didinti neapmokestinamąjį gyventojų pajamų dydį nuo 320 litų iki 600 litų.
Tokiu būdu būtų mažinama mokestinė našta atsisakant penkių individualių neapmokestinamųjų pajamų dydžių ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio.
Seimo nario K. Glavecko įsitikinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio iki 600 litų padidinimas būtų puiki priemonė įgyvendinti socialinio teisingumo principą negriaunant šiuo metu egzistuojančios proporcinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos. Ši mokesčių sistemos korekcija būtų gera alternatyva šiuo metu siūlomai mokesčių reformai įdiegiant progresyvinius pajamų mokesčių tarifus.
„Socialdemokratai su savo progresyvinių mokesčių idėjomis lipa į medį, tačiau vargu ar žino kaip reikės iš jo išlipti. Padidinus neapmokestinamąsias gyventojų pajamas, galima būtų palikti tuos pačius dabar galiojančius pajamų mokesčių tarifus ir nelaužyti šiuo metu veikiančios mokesčių sistemos“, – įsitikinęs K. Glaveckas.
Seimo narys yra įsitikinęs, kad progresyvinių pajamų mokesčio tarifų įvedimas būtų žalingas ir neperspektyvus žingsnis, nes komplikuotų gyventojų pajamų mokesčio sistemą, skatintų verslininkus vėl grįžti prie atlyginimų „vokeliuose“ praktikos ir ieškoti kitų būdų, kaip „įstumti“ savo darbuotojus į žemesnę apmokestinimo kategoriją (gyventojų pajamos iki 1000 Lt per mėnesį būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, o viršijančios 1000 Lt – dabartiniu 27 proc. tarifu). Neapmokestinamąsias pajamas padidinus iki 600 litų, asmenys, uždirbantys iki 1000 litų, būtų apmokestinami netgi mažiau nei inicijuojamoje progresyvinių tarifų sistemoje, o gaunantieji virš 1000 litų pajamų, būtų apmokestinami iš esmės tuo pačiu faktiniu mokesčio tarifu kaip ir socialdemokratų siūlomoje progresyvinių mokesčių sistemoje.
Teikiamo įstatymo projekto privalumas, pasak jo rengėjų yra tas, kad jis nelaužytų šiuo metu taikomos mokesčių sistemos ir neblogintų Lietuvos investicinio įvaizdžio tarptautinėje verslo bendruomenėje.
