Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.
Analitikas: užuot priešinus visuomenę, reikėtų ieškoti sutarimo
Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas nesistebi tuo, kad per pastarąsias dienas Seimo nariai demonstruoja tiesiog neįtikėtiną aktyvumą bei fantaziją, ieškodami iš kur į biudžetą gauti papildomų pajamų, ką apmokestinti.
„Bet tas karštligiškumas grasina užkrėsti karštine visą visuomenę. Manau, kad vietoj visuomenės priešinimo klausimas iš ko „atimti“ – iš pensininkų, pirkėjų, verslininkų, dirbančiųjų ar privačiai pensijas kaupiančių – reiktų ieškoti platesnio sutarimo tarp partijų bei konsultuotis su visuomene, analizuojant galimų sprendimo būdų pranašumus bei kainą. Priešingu atveju visi bus vėl nepatenkinti“, – perspėjo politologas.
M. Ulozas išskyrė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės veiksmus.
„Suprantama, kad I. Degutienei norisi išsikovoti tiek stipresnes pozicijas konservatorių partijos viduje, tiek sustiprinti pretenzijas vadovauti Vyriausybei, tačiau jos elgesys ir veiksmai turėtų būti telkiantys ir siūlantys kompromisą, o ne karštligiška „stebuklingų“ sprendimų paieška ir pažadas per naktį parengti reikalingus įstatymų projektus. Ji jau kartą skaudžiai nudegė prieš du metus, kai jos nuomonė dėl vaiko teisių apsaugos kontrolierės keitėsi vos ne kasdien. Dabartinė situacija rodo, kad I. Degutienė iš buvusios situacijos nepasimokė ir jai vis norisi pataikauti daugumos nuomonei“, – pabrėžė jis, spėdamas, kad Seimo vadovė tiesiog imasi populistinių žingsnių, norėdama įtikti būtent rinkimuose aktyviai balsuojantiems pensininkams .
Tik taip, anot M. Ulozos, paaiškinamas atkaklus siekis nusavinti privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas ir jomis užkamšyti pensijų atstatymų spragą.
Teisininkas: jau pervedimų į pensijų fondus mažinimas buvo žmogaus teisių pažeidimas
„Kai buvo krizė, vieniems atlyginimus mažino, kitiems pensijas, tretiems įmokas, bet buvo žadėta, kad pasibaigus krizei, bus atkurta ir kompensuota. Dabar, kai norima grąžinti pensijas, galima galvoti, kad krizė jau pasibaigusi. Bet šiuo atveju atrodo, kad krizė baigiasi tiek vienai grupei, o kitiems dar tęsiasi. Toks diskriminavimas nesuderinamas nei su socialiniu teisingumu, nei su solidarumu, nei su Konstitucijoje įtvirtintu lygybės principu. O lūkesčiai jau anksčiau buvo pažeisti“, – Balsas.lt sakė teisininkas Mindaugas Gadeikis, paklaustas, kaip reikėtų vertinti valdžios ketinimus sustabdyti mokėjimus į antrosios pakopos pensijų fondus.
Anot jo, pensijų fondų dalyviai vis dar laukia Konstitucinio teismo sprendimo dėl anksčiau sumažintų įmokų. Teisininkas priminė, kad apkarpant įmokas, taip pat buvo žadamos kompensacijos.
„Buvo žadama, kad jau nuo 20111 m. įmokas atstatys iki 5,5 proc., o 2012–2014 m. kaip kompensaciją pakels iki 6 proc. Paskui tą pažadą panaikino, ir nuo 2011 m. niekas nieko nekompensavo“, – sakė M. Gadeikis.
„Ar yra žmogaus teisių pažeidimas, pasakys Konstitucinis teismas. Mes manome, kad yra, o Seimas matyt mano, kad nėra. Bet bus Konstitucinio teismo sprendimas . Vienas iš mūsų argumentų – konstitucine prasme tai buvo teisėtų lūkesčių pažeidimas“, – aiškino M. Gadeikis.
Teisininkas priminė, kad iš pradžių įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus buvo sumažintos nuo 5,5 proc. iki 3 proc. (nuo 2009 sausio 1 d. – red. past), o nuo 2009 m. vidurio iki 2 proc.
Pensijų fondų dalyvių asociacija skaičiuoja, kad nuostoliai dėl nepervestų įmokų ir negautų palūkanų yra apie 1,5 mlrd. Lt. Jeigu lėšų pervedimas būtų visai sustabdytas, privatūs pensijų fondai kas mėnesį netektų maždaug po 30 mln. Lt neskaičiuojant pelno, kurį atneštų galimai sėkmingos investicijos.
M. Gadeikis neatmeta, kad tokiais veiksmais netiesiogiai yra stabdoma pensijų reforma, o kitas žingsnis gali būti dar žiauresnis.
„Netiesioginiu būdu tai stabdoma ir ateitis neaiški. Tikėjomės, kad pasibaigus krizei bus kas nors daroma, kad praradimai būtų kompensuoti, bet dabar matome, jog kitas žingsnis gali būti nacionalizuoti ir tai, kas yra sukaupta“, – sakė teisininkas.
Finansų analitikė: solidarumo reikėtų ieškoti ne privačiuose fonduose
„Tai perskirstymas pajamų nuo investicijų įvartojimą. Bet tai negarantuoja, kad po tam tikro laiko žmonių, iš kurių šiandien būtų paimta ir perskirstyta, vartojimas bus papildytas, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka. – Jeigu mes perskirstome šiandien ir neleidžiame investuoti tų pinigų, vadinasi, neleidžiame kaupti turto. Tai tas perskirstymas iš esmės yra mokesčių kėlimas, grįžimas prie aukštesnių mokesčių“.
Anot finansų analitikės, socialinė draudimo sistema nežada jaunesniems žmonėms sočios senatvės, o visos reformos leidžia suprasti, kad dabartinės sistemos išlaikyti tokiame pačiame lygyje nebus galimybių. Tačiau ketinimas sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus ne pati geriausia išeitis net siekiant padėti dabar labiausiai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
„Aš nesu tikra, kad per PVM ar per akcizo mokesčius šie pinigai grįš valstybei. Bet tai buvo vienas iš pažadų, kuriuos tesėti yra garbės reikalas, juo labiau, kad kalbame apie pažeidžiamiausius sluoksnius, o socialinė atskirtis per kelerius pastaruosius metus dar ūgtelėjo“, – sakė ji.
„Ieškant išeities reikėtų kalbėti apie solidarumą, bet jo reikėtų ieškoti ne privačiuose fonduose. Kur kas geriau būtų suvienodinti mokesčius ir apmokestinti pajamas iš turto, palūkanas. Toks žingsnis būtų ir ženkliai mažiau šokiruojantis“, – sakė J. Rojaka.
K. Girnius: vyriausybė kenkia savo patikimumui ir skriaudžia žmones
„Kadangi pati Vyriausybė siūlė, kad žmonės investuotų į savo pensijas, tai neturėtų mėginti taisyklių pakeisti, nes taip ji pakenktų savo patikimumui ir nuskriaustų tuos žmones. Jeigu vyriausybė siūlo kažkokį planą, ji turi turėti labai svarių priežasčių to atsisakyti. Vien pinigų taupymas yra nepakankamai svarbus dalykas“, – Balsas.lt sakė politologas Kęstutis Girnius.
Anot jo, mažiau svarbu, kad Vyriausybė, siūlydama stabdyti pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, iš vienų nori atimti tam, kad atiduotų kitiems.
„Žmonėms buvo pasakyta, kad tai yra racionalus, modernus būdas pasirūpinti savo ateitimi. Todėl Vyriausybė negali staiga, kai padėtis truputį pablogėja, pakeisti visas taisykles“, – aiškino politologas.
K. Girniaus teigimu, ieškoti pinigų biudžetui papildyti reikėtų kitur.
„Vyriausybės problema, kad ji per daug linkusi kirpti. Biudžetą galima subalansuoti dviem priemonėmis. Viena iš jų yra pajamų didinimas. Daug yra sričių kur tai galima padaryti, pavyzdžiui, turto mokestis, progresiniai, kiti mokesčiai. Manau, pirmiausiai šitokiais būdais reikėtų tvarkyti reikalus“, – sakė K. Girnius.
Vyriausybė, siekdama užlopyti 2012 m. biudžeto skyles, kaip vieną iš būdų siūlo sustabdyti įmokų į privačius antrosios pakopos pensijų fondus pervedimą.
Seimas ketvirtadienį nusprendė, kad 2012 m. biudžetas bus tvirtinamas prieš Kalėdas – gruodžio 20 d. posėdyje.
Taip pat skaitykite:
Prie 2012 m. biudžeto Seimas grįš prieš Kalėdas
