Nuo 2002-ųjų pavasario vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūrai buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis save kauniečiu linkęs vadinti su išlygomis - tik darbo dienomis. Savaitgaliais jis grįžta į Vilnių, kuriame tebegyvena.
Tačiau žurnalistei patvirtino jau spėjęs gerai pažinti vadinamąją Kauno specifiką. Su prokuroru portalas „Balsas.lt“ kalbėjosi ne vien apie ją.
- Vienas iš buvusiųjų Kauno apygardos prokuratūros vadovų, dabar sėkmingai besidarbuojantis Generalinėje prokuratūroje, pykdavo, jei kas pasakydavo „Kaunas yra Kaunas“, ir tikino negirdėjęs nieko kvailesnio. Kokias mintis šis pasakymas kelia jums? Ar vadintumėte Kauną specifiniu miestu, žvelgdamas į jį apygardos vyriausiojo prokuroro akimis? Kuo tas specifiškumas pasireiškia?
- Žinau, posakis „Kaunas yra Kaunas“ dažnai vartojamas negatyvia prasme. Kada tai prasidėjo, negaliu pasakyti. Gal taip sakoma dėl Kauno gyventojų verslumo, nes kaip tik dėl jo anksčiau kauniečiai vadinti spekuliantais? Iš tikrųjų tie „spekuliaciniai reikalai“ pirmiausia gimė Kaune. Pavyzdžiui, kailiukų verslas kilo iš šių kraštų. Bet, manyčiau, verta į tą posakį pažvelgti ne iš vienos pusės. Ir nebūtina miestą matyti prokuroro akimis.
Į Kauną aš pirmiausia žiūriu kaip į miestą – antrą po Vilniaus, tačiau turintį skirtingą istorinę patirtį. Ta patirtis, be abejo, veikia ir miesto žmonių gyvenimą. Kadangi Kaune gyventojų daugiau, nei prie jo esančiuose miestuose ar rajonuose, tai čia nuo seno buvo ir nemažai organizuoto nusikalstamumo apraiškų: nelegalios veiklos, mašinų vagysčių, reikalaujant išpirkų už jas, kvaišalų gamybos ir realizavimo.
Kaune, prisiminkim, veikė ne viena įstaiga, kuri viešai vertėsi įstatymų netoleruojama veikla. Neteisėtos bankininkystės šaknys taip pat susijusios su šia teritorija. Buvo „Sekundė“, EBSW koncernas ir nemažai panašių įstaigų, kurios rinko žmonių pinigus ir jų negrąžino.
Galima sakyti: neretai Kaune tik gimsta idėjos, o veikla vystoma kitose teritorijose. Jei norisi Kauną vadinti specifiniu miestu, pirma reikėtų atlikti tyrimus dėl tos specifikos, tik paskui jam lipdyti etiketes. Man, beje, užkliūva noras negatyviai parodyti Kauną, kurio žmonės kur kas nuoširdesni, nei sostinės. Manau, neigiamą prasmę miestui primeta tie, kurie nesigilina į procesus ir nenori, kad Kaunui būtų geriau.
Jei atsižvelgsime į mūsų funkcijas, tai Apygardos prokuratūrai rūpi ne tik Kaunas, nes ji jungia vienuolikos apylinkių prokuratūras. Visų reikalai yra vienodai svarbūs.
- Ar dažnai Kauno apygardos prokurorams tenka aiškintis nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiems interesams atvejus?
- Jei atvirai, teigiamų atsiliepimų apie valdžią ar teisėsaugos struktūras ne tiek daug Kaune išgirsim, nors dirbama nemažai ir labai sėkmingai.
Tik pradėjus dirbti Kauno apygardos prokuratūroje, kilo norų pasidomėti, kuo kvėpuoja savivaldybė, meras, kokia politika taikoma administracijos atžvilgiu, kaip užtikrinamas teisėsaugos ir vietos valdžios bendradarbiavimas, miesto žmonių saugumas, pagaliau, kaip kauniečiai vertina pareigūnų darbą.
Dažniausiai žmonėms kyla noras išsakyti tik savo nuoskaudas: nepriėmė, neišklausė, negerai nuteikė. Taip atsitinka dėl netinkamo pareigūnų elgesio, nemokėjimo reaguoti, jei žmogų ištiko bėda. Prokurorai stengiasi visus išklausyti, įsigilinti į problemas ir kartu su valdymo institucijomis mėgina jas spręsti.
- Gal prisimintumėte, kiek kartų per jūsų darbo Kaune metus teko gilintis į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų aplinkybes miesto ar rajono savivaldybių, Kauno apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų veikloje?
- Mūsų praktikoje viešojo intereso, korupcijos išaiškinimo bei panašiems klausimams skiriamas didelis dėmesys. Kartu dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra, kitos institucijos. Ir šiuo metu atliekamas tyrimas dėl tam tikrų su žemėtvarka bei statybomis miesto centre ir kitose Kauno miesto ar apskrities vietose susijusiais dalykais. Tačiau kol kas dar anksti skelbti, kokie bus jo rezultatai.
Šiemet Kauno apygardos prokuratūros prokurorai teismui jau perdavė apie dešimt bylų dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo, pateikė keliolika procesinių dokumentų (ieškinių, prašymų ir pareiškimų) dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, savivaldybės (dėl teritorijų planavimo) sprendimų (vienas iš jų taip pat susijęs ir su ikiteisminiu tyrimu). Pateikta dokumentų ginant vaikų ir neveiksnių asmenų interesus.
Prokurorai siekia, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai - ieškinio dydis pinigine išraiška nėra svarbiausias jų tikslas. Tačiau, kad susidarytume aiškesnį vaizdą, galiu pasakyti: pernai apygardos ir apylinkių prokurorai teismui pateikė 234 procesinius dokumentus bendrai virš 5 mln. litų sumai, gindami tiek valstybės, tiek juridinių ar fizinių asmenų interesus. Vienas iš Kauno apygardos prokuratūros ieškinių siekia 1,5 mln. litų, jo nagrinėjimas negalėjo būti trumpas.
Iš viso 2007 metais su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui perduotos 104 baudžiamosios bylos dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų (didžiąją dalį sudaro baigti tyrimai dėl valstybės tarnautojų, daugiausiai - policijos pareigūnų, papirkimo). Baigtos tirti ir perduotos teismui 7 bylos dėl 8 valstybės tarnautojų kyšininkavimo ir 9 bylos dėl 10 valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo.
- Savivaldybės dažnai savo „galvos sopulius“ permeta prokurorams. Prokuratūra pradeda tyrimus pagal daugelį jai pasiūlytų „temų“, tik apie galutinį rezultatą ne visada visuomenė sužino, ar tai nutylima, ar tiesiog nebūna ko pranešti apie tyrimo baigtį?
- Kauno apygardos ir jos teritorijoje esančiose prokuratūrose bei ikiteisminio tyrimo įstaigose pagal Baudžiamajame kodekse (225 -229 str.) numatytų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymius buvo registruotos 226 veikos, iš jų pradėta 219 ikiteisminių tyrimų.
Tačiau dažnai matome, jog prokuratūrai keliamas reikalavimas praktiškai kontroliuoti visą valdininkų veiklą, nes jie patys nepajėgūs išspręsti savo vidinių problemų. Jei atvirai, tos bėdos būdingos daugeliui viešojo gyvenimo sričių, kuriose turėtų būti pirmiausia reikalai sprendžiami vidinėmis, civilizuotomis priemonėmis.
- Universitetų sociologai, kitų sričių tyrėjai mėgina iš apklausų duomenų nustatyti korupcijos lygį Kaune. Prokurorai jį gali „pamatuoti“ savo darbu. Prašau pasakyti, ar dažnai jūsų pradėti tyrimai baigiasi bylos nagrinėjimu teisme, kuris taria ir galutinį žodį: padaryta ar nepadaryta žala visuomenės interesui?
- Konkrečiai, - dėl netinkamo pareigų vykdymo turėjom gal šešetą bylų, kuriose teismas valdininkus pripažino kaltais. Kitą vertus, negalima nutylėti fakto: jei valdininkai „savo ūkyje“ tvarkytųsi taip, kaip pridera, jei visi, kurie dirba valstybinį darbą, tinkamai dirbtų, nereikėtų nė baudžiamųjų institucijų įsikišimo.
Visų pirma, siūlyčiau pažiūrėti, kaip normuojama ar kontroliuojama valdininkų veikla. Žinoma, kad jie patys turi įsisąmoninti: privalu dirbti gerai. Ir jei valdininkas taip nedirba, ar būtinas prokuroras, kad tokio valdininko paslaugų iš viso būtų atsisakyta? Bet šiandien, jei atleidžia iš darbo valstybės tarnautoją, tai - su dideliais vargais. Teisinasi: nėra svertų. Lyg trūktų įstatymų, kurių privalu visiems laikytis, ar egzistuotų atskiri valdžių padaliniai – tarsi savarankiškos valstybėlės.
Kol nepriversim valdininkų tinkamai eiti savo pareigas, tol būsime priversti daugybę problemų spręsti baudžiamosiomis priemonėmis. Neabejotina, jog teisėsauga daugiau darbo turės tol, kol visa sistema (iki pat ministrų) nieko nedarys, kad valdininkai nepiktnaudžiautų.
- Ne tiek daug tų korupcinių atvejų paviešinama, gal nesiseka jų išaiškinti?
- Žinoma, sudėtinga išsiaiškinti ar ištirti korupcinio pobūdžio veikas. Kai prokuratūros prašoma išsiaiškinti procesus, susijusius su galimomis nusikalstamomis veikomis, pirmiausia tikrinami duomenys. Jei jie teisingi, pradedamas tyrimas. Finansinės veiklos tyrimams kviečiami ekspertai. Tyrimai gali ilgiau trukti, jei atliekama nemažai ekspertizių, tačiau prokuratūra stengiasi, kad tas procesas būtų spartesnis.
Džiaugiuosi, kad STT dirba vis kvalifikuočiau, tiesa, operatyvinis darbas nėra visuomenei matomas. Prasiskverbti pareigūnams į tas sritis, kurios neviešinamos – nelengva. Be to, iki šiol nėra įtvirtinta rašytine forma susitarimų su asmeniu, kuris įsipareigoja bendradarbiauti, garantijos, jog toks žmogus yra atleidžiamas nuo dalies bausmės. Tyrimo metu, žinoma, jam pažadama švelnesnė bausmė, nei priklausytų, bet teismas gali nuspręsti ir kitaip.
Grįžtant prie Kauno reikalų, atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės teritorija dažniau patenka į prokurorų akiratį, nes čia koncentruota nemažai tarnybų. Pagaliau, ne kiekviena byla baigiasi teismo procesu. Jei patikrinus įtartinas aplinkybes paaiškėja: žmogus nekaltas, jei jis reabilituojamas, - irgi gerai. Reiškia, teisybė nugalėjo, visuomenės interesas apgintas.
- Ar teko perduoti į teismą Kaune nors vieną bylą dėl moralinę žalą žmogui, valstybės ar savivaldybės prestižui padariusių tarnautojų veikimo arba neveikimo? Neretai delsimas priimti sprendimus ar jų nevykdymas pasibaigia ir turtiniais, ir moraliniais praradimais, tai kas būna po to?
- Deja, negalėčiau pasakyti, kad būta daug tokių tyrimų. Žinoma, moralinė žala kiekvienoje byloje gali būti. Bet dažnai iškyla kolektyvinės atsakomybės klausimas. Pažiūrėkim, kaip jis veikia. Jei kokia suinteresuota valdininkų grupė parengia kažkokį projektą, kuris gali būti ir žalingas visuomenei ar jos nariui, sprendimas vis tiek įsigalioja tada, kai taryba nubalsavo.
Aš neabejoju, daugiau skaidrių sprendimų būtų priimama ir savivaldybėse, ir kitose institucijose, jei būtų išreikšta individuali atsakomybė. Tarkim, jeigu mes mylim kokią sporto šaką ar klubą ir pasirengę tai įrodyti mokesčių mokėtojų (biudžeto) pinigais, reikėtų įstatymo, kaip tai būtų galima skaidriai padaryti. Paremti klubą be vingrybių, kad nekiltų kitiems minčių: o kodėl jiems taip galima, o mums – ne?
Aišku, valstybės tarnyboje labai svarbus išsilavinimas, žinios, bet turi būtų ir suvokimas: esi atsakingas už darbą, kurį dirbi. Pridurčiau (šiuo atveju - „žvelgdamas iš savo varpinės“), jog turi būti ir normalios darbo sąlygos visai teisėsaugai. Galim turėti puikiausių teisėjų, prokurorų, bet kol nebus išspręstos problemos policijoje (tinkamas darbo apmokėjimas, darbo sąlygos), tol nebus ryškių permainų visoje teisėsaugoje.
- Paprastai dėl miesto (dažnai - ir dėl savo asmeninių) nesėkmių piliečiai linkę kaltinti jų pačių išrinktą valdžią. Ko linkėtumėte dabartinei Kauno tarybai ir jos merui, gal ne visai taip, kaip prieš rinkimus žadėta, vedantiems miestą „į gražią ateitį“?
- Kad neatitrūktų nuo žmonių. Visi mes dirbame žmonėms, ne sau. Todėl turime mokėti išklausyti juos, išgirsti, kas labiausiai skauda, ir rasti atsakymus. Valdžiai linkėčiau intensyviai ir kvalifikuotai dirbti, pritraukiant investicijas, keliant kultūrą, gražinant miestą.
Politikai yra tik laikini, reikėtų labiau kliautis specialistų nuomone. Bet žinoma, kiekvienam privalu padaryti bent mažą dalelę to, ką žadėjo eidamas į valdžią.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Birutė Mačienė
