Mokslininkė Emma Zhang iš Chalmerso technologijų universiteto Švedijoje į cementą įmaišė 0,9 proc. anglies pluošto ir šiuo mišiniu užpylė metalu padengtą anglies pluošto tinklelį, taip pagamindama specialius betono blokus, kurie, naudojant kartu su geležiniais anodais ir nikelio katodais, tampa įkraunamomis baterijomis. Šį metodą E. Zhang ir jos kolegos aprašė žurnale „Buildings“.
E. Zhang išrasta 0,8 vatvalandžių litre pajėgumo baterija yra šimtus kartų silpnesnė nei ličio jonų baterijos, todėl yra visiškai nenaudinga transportavimui. Tačiau joje galima sukaupti 10 kartų daugiau energijos nei ankstesnėse pakartotinai įkraunamose cemento baterijose. Mokslininkė sakė, kad mažas šių baterijų našumas ir paskatino ją ir jos kolegas ieškoti naujų elektrodų gamybos būdų.
E. Zhang mano, kad dėl tokio energijos tankio, pirmiausia šias baterijas būtų galima pritaikyti prie elektros tinklo neprijungtiems įrenginiams, greičiausiai varomiems saulės energija, pavyzdžiui, atokiose vietose esančioms 4G ryšio antenoms. Mokslininkės išradimas taip pat puikiai tiktų įvairioms betoninėms konstrukcijoms, tokioms kaip tiltai, kurioms paprastai nereikia daug energijos jutiklių, ar katodinės apsaugos nuo metalo sutvirtinimų korozijos veikimui užtikrinti.
Jeigu tokie šios baterijos pritaikymai leistų išradimui įsitvirtinti rinkoje, masinė gamyba ir tolesni tobulinimai galėtų sumažinti cemento baterijų kainas ir atverti platesnes galimybes.
„Mes turime viziją, kad ateityje ši technologija galėtų būti pritaikoma net daugiaaukščių pastatų statybai. Atsižvelgdami į tai, kad tokiu elektrodų sluoksniu būtų galima padengti bet kokį betono paviršių, mes kalbame apie milžinišką funkcinio betono kiekį“, – sakė E. Zhang.
Tiesa, mokslininkė pripažįsta, kad norint tokią viziją įgyvendinti, pirma reikia pratęsti baterijos veikimo laiką, jog ji tarnautų tiek pat ilgai, kiek ir betoniniai statiniai. Jeigu to padaryti nepavyks, reikės rasti būdą, kaip baterijas būtų įmanoma pakeisti, nepažeidžiant pastato konstrukcijos.
Idėja kaupti elektros energiją statybinėse medžiagose nėra nauja. Pernai mokslininkai parodė, kad plytose esatis hematitas gali veikti kaip elektrodas. Gamybos procese panaudoję specialius polimerus, mokslininkai pavertė šias plytas didžiatalpiais kondensatoriais, galinčiais efektyviai kaupti energiją. Nors tokios plytos ir gali tapti pigiu būdu kaupti šiek tiek elektros energijos avariniam naudojimui, jų energijos tankis yra per mažas, kad joje būtų galima laikyti didelius energijos kiekius.
Tačiau betono gamyba nėra labai draugiška aplinkai – kartu su kitais žmonijos nusikaltimais prieš planetą, jo gamybos metu yra orą yra išmetama 4–8 proc. viso pasaulio anglies dvideginio. Todėl yra toliau ieškoma mažiau žalingų alternatyvų, kurios turėtų egzistuoti. Juk prieš 2000 metų gyvenę romėnai tai padaryti sugebėjo.
