Lietuvoje viešint Taivano užsienio reikalų ministrui, jam ir delegacijai buvo pristatytas Lietuvos kelias į nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Prie Seimo Sausio 13-osios memorialo ketvirtadienio popietę buvo padėti du vainikai, viename jų – Taivano vėliava.
Taivano vėliavą ant vainiko padėjo keli Lietuvos parlamentarai dar prieš čia apsilankant taivaniečiams.
„Buvau pirmasis Užsienio reikalų komiteto pirmininkas šiame pastate, sakydamas, kad laisvė egzistuoja. Tai nėra teorinis klausimas, tai yra realybė“, – rodydamas į parlamento rūmus taivaniečiams kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Emanuelis Zingeris.
Taivano delegacijai jis trumpai pristatė Lietuvos kelią į laisvę – nepriklausomybės paskelbimą, Sausio 13-osios įvykius ir sovietų televizijos bokšto užgrobimą, vėliau – svarbų Islandijos ir Danijos žingsnį pripažįstant šalies nepriklausomybę.
„Mes taip pat siekiame savo nepriklausomybės ir puoselėjame savo demokratiją“, – sakė Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas).
Ragina nelaikyti laisvės savaime suprantama
Nors Kinija ir Taivanas atskirai valdomi nuo 1949 metų, Pekinas šią salą laiko savo teritorijos dalimi ir pastaraisiais metais intensyvina karinę veiklą aplink jį.
Taivanas turi savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą, tačiau Kinija tvirtina, kad sala yra jo teritorija ir atsisako atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą jai savo kontrolėn susigrąžinti.
Taivano užsienio reikalų ministras sakė vertinantis Lietuvos indėlį ir drąsą kovojant už demokratiją.
„Manau, kad jūsų istorija tikrai įkvėpė Taivaną“, – kalbėjo jis.
Taivano parlamento užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkas Wangas Ting-yu sakė, kad nors Lietuvą ir Taibėjų skiria 8 tūkst. kilometrų, jas vienija dvasia priešintis autoritariniam režimui.
„Šiandien esame čia, kad prisimintume – nelaikykime laisvės ir demokratijos savaime suprantamu dalyku. Jei nenorėsime jos ginti, kovoti už ją, vieną dieną blogis sugrįš“, – sakė jis.
„Tiananmenio aikštės patirtis“
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas sakė, kad dėl laisvės kovotojų veiksmų jis šiandien gali gyventi ir siekti savo svajonių.
„Tikėkimės, kad jūs taip pat tapsite įkvėpimu ateities Taivanui, jaunosioms kartoms ir jie taip pat turės erdvės augimui“, – kalbėjo jis.
1991 metų įvykius Lietuvoje konservatorius Žygimantas Pavilionis vadino lūžio momentu, po kurio jis nusprendė tapti politiku.
„Tai buvo mūsų Tiananmenio aikštės patirtis“, – sakė jis.
1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Tiananmenio aikštėje – Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.
Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir kareivius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei stebėtojus į aikštę vedančiose gatvėse. Tąsyk žuvo šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių.
„Mes neleisime Kinijai, Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai sumažinti mūsų demokratinės erdvės pasaulyje“, – kalbėjo E. Zingeris.
„Ne Amerika pirma, ne Lietuva pirma, ne Taivanas pirmas, bet mūsų demokratinis solidarumas pirmas“, – pridūrė jis.
