Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos.
Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų. Prezidentūra neigia pačias kalbas apie „įpėdinystę“, o politologai linkę manyti, kad V. Adamkaus autoritetas nemenkai pagelbėtų įvardintajam kandidatui. Pats G. Nausėda taip pat neigia esąs pasirinktas „įpėdiniu“. Jo dalyvavimas konservatorių suburtos dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ renginiuose, taip pat kai kurie šaltiniai konservatorių frakcijoje nurodė, jog tai galėtų būti ir Tėvynės sąjungos (TS) kandidatas. Apie tai „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas kalbėjosi su vienu iš šios partijos lyderių, Seimo nariu Jurgiu Razma.
- Kaip vertinate pasirodžiusią informaciją, jog prezidentas Valdas Adamkus po savęs šiame poste mielai matytų finansų analitiką Gitaną Nausėdą? Visuomenei pastebimas jo dalyvavimas Jūsų renginiuose, neretai išsakomi į konservatorių poziciją panašūs teiginiai – pavyzdžiui, „Leo LT“ projekto atžvilgiu. Ar tai nebuvo preliminariai numatytas TS kandidatas?
- Ne, net svarstymų apie galimą jo kėlimą ar rėmimą nebuvo. G. Nausėda tikrai dalyvauja mūsų dešiniosios koalicijos veikloje, tačiau apie jį, kaip galimą prezidentą, dar nesikalbėjome, su juo pačiu irgi jokių derinimų nebuvo.
- Koalicijos, apie kurią kalbame, veikloje dalyvauja ne tik G. Nausėda, kurio požiūris į ekonomiką ir vizija yra labiau socialiai orientuoti, bet ir revoliucingai liberalių pažiūrų Remigijus Šimašius iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto. Kuriam gi modeliui galiausiai pritartų konservatoriai ir minėta koalicija?
- G. Nausėda ir jo požiūris, be abejonės, būtų artimesni TS pozicijoms šioje srityje.
- Galbūt tada matote kitokią G. Nausėdos poziciją konservatorių rinkiminiuose planuose?
- Apie tai tikrai per anksti kalbėti. Ekonomikos srityje jo kompetencija neabejotina, o kalbant apie prezidento funkcijas, tai pirmiausia turėtų būti užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srities darbai. Iš kitos pusės, galbūt Lietuvos finansinių interesų gynimas tarptautinėje arenoje, net ir prezidento lygiu, gal irgi kiek apleista sritis. Kartoju – nieko konkretaus dar nesvarstėme.
- Anksčiau konservatoriai lyg ir neatmesdavo galimybės remti prezidento rinkimuose Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. Ką dabar manote apie Europos komisarę ir tokias galimybes?
- Taip. Tokių svarstymų buvo. Buvo net ir įvadiniai pokalbiai. Su ja susitikęs TS lyderis Andrius Kubilius zondavo tokias galimybes, tačiau kažkokių konkrečių sprendimų ar susitarimų ir čia nėra. Neaišku, ar ji balotiruosis.
- Ką manytumėte apie pačią prezidento iniciatyvą – parodyti pirštu į savo įpėdinį, jei tai tikrai būtų tiesa?
- Manau, kad tai būtų tikrai nemaloni praktika. Jeigu, kaip tai daroma Rusijoje, eitume link kažkokios „įpėdinystės“, būtų negerai. Žmones tokios iniciatyvos nuteiktų labai nemaloniai. Gal tai nepadėtų ir pačiam kandidatui.
- Vis dėlto, jei neatmetate G. Nausėdos rėmimo varianto, tai prezidento pritarimas čia padėtų, ar ne?
- Konservatoriai tikrai nesiorientuos į tai, ar bus skiriami kažkokie įpėdiniai ar ne. Remsime tą, kuris, mūsų nuomone, bus tinkamiausias. Jeigu jį rems dar kažkas – nieko irgi nematau blogo.
- Taip jau vieną kartą buvo, kai kartu su Viktoro Uspaskicho partija rėmėte Petrą Auštrevičių. Neįžvelgiate analogijų?
- Ne. Analogijų neįžvelgiu. Kalbant apie P. Auštrevičių, reikia pasakyti, kad jis tuomet buvo Andriaus Kubiliaus komandos žmogus, kuris mums atrodė visiškai tinkamas. Kodėl jį rėmė V. Uspaskichas ir Darbo partija – neaišku. Galbūt norėjo kaip nors sutrikdyti mus?
- O ar negali būti taip, kad dabar nurodydama į galimą TS kandidatą jus „sutrikdyti“ norėtų prezidento komanda?
- Jei vadovautumėmės kokiomis nors sąmokslo teorijomis, tai gal ir įmanomi tokie svarstymai, tačiau galiu užtikrinti, kad niekas mūsų nesutrikdys ir rinksimės į prezidentus tinkamiausią kandidatą, nepriklausomai nuo bet kokių įpėdinysčių ar kieno nors kito deklaracijų.
