Šį ir kitus pasiūlymus ministras trečiadienį pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams.
J.Oleko teigimu, minėta naujove norima palengvinti šaukimo teikimą, nes patį asmenį gali būti sudėtinga rasti.
Pagal siūlomą projektą, kartu gyvenantys šeimos nariai, darbdaviai privalėtų apie gautą šaukimą informuoti būsimą šauktinį. To nepadarius jiems grėstų administracinė bauda.
„O jeigu tėvai neims?“ - klausė NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak A.Paulausko, įstatymas nustatys pareigą ir priimti šaukimą, ir pranešti apie jį.
NSGK taip pat pritarė siūlymui įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad į privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų, o ne iki 38 metų.
Pagal projektą, šauktiniai kas mėnesį turėtų gauti po 140 eurų išmoką ir per visą tarnybos laikotarpį dar jiems būtų kaupiamas papildomas fondas.
Pasak J.Oleko, šauktinių tarnyba bus vertinama labai gerai, gerai ir patenkinimai. Nuo šių įvertinimų priklausys jų kaupiamoji įmoka. Ji svyruos nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, per devynis mėnesius šauktinis, įskaičiavus kasmėnesines įmokas, gaus 2633 eurus, jeigu jo tarnyba bus įvertinta labai gerai, jei gerai - 2291 eurą, jei patenkinamai - 1949 eurus.
Dar 25 proc. kaupiamasis fondas padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Šias lėšas jis galės naudoti savo nuožiūra.
Į Karo prievolės įstatymą taip pat norima įrašyti normą, kad šaukimas vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Trečiadienį NSGK taip pat pritarė krašto apsaugos ministro siūlymui, kad kalėjime sėdėję asmenys nebūtų šaukiami į tarnybą. Pagal projektą, šauktiniais negalėtų būti įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
„Sutinkame priimti tuos, kurie nepraėjo kalėjimo mokyklos“, - sakė J.Olekas.
Įstatymu taip pat norima įpareigoti šaukiamojo amžiaus jaunuolius deklaruoti faktinę gyvenamąją ar studijų vietą.
„Žmonės, kurie išvažiuoja ilgiau nei šešiems mėnesiams iš Lietuvos, turės pareigą pranešti apie savo išvažiavimą ir savo adresą, kur atitinkamos tarnybos galėtų nusiųsti šaukimą“, - aiškino ministras.
Žadama nustatyti ir galimybę šauktiniui pageidaujant atidėti būsto paskolos mokėjimą. Lietuvos bankų asociacija vadovas Stasys Kropas informavo, kad tokia atidėjimo praktika įvairiems asmenims taikoma ir dabar. Tačiau jis įspėjo, kad itin sudėtinga būtų sustabdyti palūkanų skaičiavimą. Jas bus privalu mokėti.
Premjeras A.Butkevičius savo ruožtu sakė tikįs, kad su bankų asociacija pavyks sutarti, jog „būtų galima atidėti kai kuriuos finansinius įsipareigojimus“.
„Komerciniai bankai turėtų suprasti, kad tai nėra didelės pinigų sumos. Palūkanų atidėjimas tūkstančiui arba didesniam skaičiui žmonių tikrai nevaidins jokios stiprios finansinės reikšmės komercinių bankų balansuose“, - sakė ministras pirmininkas.
Minėtas pataisas Seimui planuoja pateikti kitą savaitę. J.Olekas prašė jas svarstyti ir priimti skubos tvarka.
Kovą Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.
