„Praėjo dešimt dienų, kai paskelbiau, kad jau galima užsirašyti, ir jau turime per 100 savanorių“, - sakė ministras.
Anot jo, atlikti privalomąją karo tarnybą bus pakviesti tik apie 2 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių.
Antradienį Seimui pateiktame Karo prievolės įstatymo pataisų projekte numatyta, kad į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.
Už projektą po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, vienas susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.
Į Karo prievolės įstatymą taip pat siūloma įrašyti normą, kad šaukimas vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Be to, projekte nurodyta, kad šauktiniais negalės būti įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese arba atliekantys bausmę, taip pat pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikusieji laisvės atėmimo bausmę.
Dėl objektyvių priežasčių negalint įteikti prievolininkui šaukimo šis nurodymas pasirašytinai bus įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusioms su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais.
Ši norma sukėlė abejonių kai kuriems parlamentarams.
„Kiekvienas žmogus, kuris gauna šaukimą, jam yra 18 metų, jis yra veiksnus, pilnateisis, pilnametis, ir kiekvienas žmogus, pagal mūsų Konstituciją, atsako už savo veiksmus. Perkelti prievolę kažkam kitam - ar tai būtų tėvai, broliai, seserys, ar draugai - manau, tiesiog prieštarauja mūsų įstatymams, kodeksams ir pačiai Konstitucijai. Iš esmės tai yra yra žmogaus teisių pažeidimas (...) Pats žmogus turi gauti tą šaukimą“, - teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys.
Dokumente taip pat nurodyta prievolė išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.
J.Olekas taip pat pristatė projekte numatytą finansinį šauktinių skatinimą. Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį būtų kaupiama speciali įmoka. Ji svyruotų nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį. Šis kaupiamasis fondas ketvirtadaliu padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Anksčiau krašto apsaugos ministras taip pat yra minėjęs, kad be to kiekvienas šauktinis gautų 140 eurų išmoką.
Pateiktame projekte taip pat numatyta galimybė atidėti būsto paskolos mokėjimą iki privalomosios karo tarnybos pabaigos.
„Įpareigojimas mokėti palūkanas išlieka, nebent šalys susitartų kitaip. Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojamos atidėtos būsto kreditavimo sutarties kredito dalys ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas“, - nurodoma projekte.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys siūlė griežčiau bankus įpareigoti atidėti ir paskolos, ir palūkanų mokėjimą.
„Tai nėra labai didelis skaičius žmonių, kuriuos tai paliestų. Bankai tikrai dėl to nenukentėtų. Manau, valstybės prestižo klausimas - užtikrinti, kad tie žmonės, kurie atlieka pareigą tėvynei, kuri apibrėžta ir konstituciškai, galėtų turėti tam visas reikiamas sąlygas. (...) Aiškiai įstatyme turi būti numatyta, kad bankai atideda tiek kredito mokėjimą, tiek palūkanų mokėjimą tam laikotarpiui. Tikrai bankai dėl to išgyvens“, - sakė V.Gapšys.
Atsižvelgdamas į susidariusią geopolitinę padėtį kovą Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
