Gyvai bendramokslei galvą nupjovusios jaunosios kraugerės savo sielų neatvėrė nei tyrėjams, nei psichiatrams, tad dėl žmogžudystės motyvo bus aiškinamasi teisme.
Netrukus, liepą, sukaks metai, kai Šiauliuose buvo žiauriai nužudyta septyniolikmetė gimnazistė Neda R.
Dėl pomėgio rengtis juodai Juodosiomis kanibalėmis pramintos Nedos R. žudikės iš tos pačios Šiaulių gimnazijos – Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė per 3 paras buvo demaskuotos, suimtos ir prisipažino įvykdžiusios neregėto kraupumo nusikaltimą. Jų byla užversta ir perduota teismui, tačiau žudikės taip ir nepasakė, dėl ko nužudė ir išmėsinėjo buvusią draugę.
Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivė septyniolikmetė Neda R. dingo pernai liepos 14-ąją. Juodai rengtis mėgusi gimnazistė namiškiams pasakė susitarusi paplepėti su draugėmis, įšoko į juodus džinsus, ant pečių užsimetė juodą striukę ir išbėgo į gatvę.
Nesulaukę Nedos grįžtančios per naktį, kitą rytą slogios nuojautos kamuojami Nedos tėvai kreipėsi į policiją.
Juodoji trijulė
Dingusių žmonių paprastai kelias pirmąsias paras neskubantys ieškoti pareigūnai šįkart stebėtinai sujudo. Jie išsiaiškino, kad prieš dingdama Neda telefonu bendravo su tos pačios Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivėmis iš kitos klasės – Viktorija Lietuvninkaite ir Viktorija Vaitiekaityte. Šios dvi merginos irgi mėgo rengtis juodai ir buvo neformalaus jaunimo judėjimo „Emo“ pasekėjos.
Šio judėjimo nariai „lenda“ į depresiją nuolat diskutuodami apie gyvenimo beprasmiškumą, mirtį, klausosi atitinkamos niūrios muzikos, rengiasi juodai, tamsiomis spalvomis dažosi plaukus, mėgsta pamėkliškas tatuiruotes, vulgarius auskarus, neignoruoja narkotikų bei alkoholio, o silpnesnieji iš kvailumo net žudosi.
V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite irgi buvo pamėgusios atrodyti vulgariai, svaigintis tabletėmis bei postringauti apie mirtį. Neda viso šito nedarė, todėl Viktorijos ją smerkė kaip atskalūnę. Be to, tarp merginų būta trinties dėl vaikino iš gimnazijos, kuris iš pradžių daugiau bendravo su viena iš Viktorijų, o po to pasirinko mirties temomis nekliedinčią, nesibaigiančiose depresijose neskendinčią, o žymiai linksmesnę Nedą.
Apklausiamos melavo
Apklausiama V. Vaitiekaitytė policininkams neneigė, kad liepos 14-ąją ji, V. Lietuvninkaitė ir Neda buvo susitikusios Šiauliuose, bet ramiai pareiškė, jog po susitikimo pražuvėlė nuėjusi į savo namus Aukštabalio gatvėje.
V. Lietuvninkaitė kažkodėl pareiškė tądien Nedos iš viso nemačiusi ir kalbėdama sunkai slėpė jaudulį. Policininkai jį pastebėjo, tik iš pradžių nedrįso įtarti, kad merginos iš tos pačios gimnazijos gali būti susijusios su Nedos dingimu.
Pajutusios kriminalistų dėmesį, abi Viktorijos susimokė meluoti. Jos pareiškė manančios, kad tėvams nieko nepranešusi Neda galėjo išvykti į tą savaitgalį Anykščiuose vykusį sunkiojo roko muzikos festivalį „Velnio akmuo“, kiek vėliau ėmė skiesti apie merginą pagrobti galėjusius sektos narius – satanistus.
Prisipažino motinai
Pareigūnai apklausė festivalio „Velnio akmuo“ dalyvius, ištyrinėjo Šiaulių centre prie Saulės laikrodžio aikštės, kur mėgsta rinktis jaunimas, esančių senųjų kapinių rūsius, bet niekur neužtiko nė menkiausių Nedos pėdsakų.
Pareigūnai nutarė dar kartą iškamantinėti V. Lietuvninkaitę ir V. Vaitiekaitytę.
Šiaulių miesto PK Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė Neringa Kairienė paprašė V. Lietuvninkaitės motinos su dukra rimtai pasikalbėti apie Nedą.
Netrukus inspektorei paskambino V. Lietuvninkaitės motina ir pasakė, kad ji atvežanti į policiją dukrą, kuri nori prisipažinti dėl žmogžudystės!
Netrukus į kabinetą apsiverkusi motina įstūmė sutrikusią dukrą. Bijodama pažvelgti pareigūnėms į akis, sunkiai rinkdama žodžius V. Lietuvninkaitė vos girdimu balsu išstenėjo, kad Neda nužudyta. Tai padarė ji su savo geriausia drauge V. Vaitiekaityte, kuri šiuo metu pati išėjusi nusižudyti...
Nusižudyti nesiryžo
Kriminalistai nedelsdami suskubo ieškoti antros įtariamosios – V. Vaitiekaitytės, kurios mobilus telefonas buvo išjungtas. Tyrėjai susisiekė su gimnazistės motina ir, pranešę, kuo įtariama dukra, paprašė ją skubiai surasti, kol neatsitiko dar viena nelaimė.
Nujausdama bėdą motina dukterį rado jos pamėgtoje vietoje – seniai bankrutavusio batų fabriko „Elnias“ teritorijoje, ant vieno apleisto pastato stogo. Čia V. Vaitiekaitytė kiūtojo kartu su tos pačios gimnazijos mokiniu Jonu, kuriam papasakojo apie ką tik įvykdytą žmogžudystę. Atlikusi išpažintį V. Vaitiekaitytė sakė šoksianti nuo stogo, tačiau taip ir nesiryžo. Užbėgusi ant stogo motina nutempė žviegiančią dukrą į taksi automobilį ir pati raudodama atvežė į policiją.
Komisariate abi Viktorijos prisipažino nužudžiusios Nedą, tačiau apie įvykį pasakojo labai nenoriai, lakoniškai, vis meluodamos arba užsisklęsdamos tyloje.
Nesubrendusios pilnametės
Idėja nužudyti bendramokslę Viktorijoms tikrai nekilo spontaniškai, o buvo dėsningas jų nesveiko egzistavimo rezultatas. Tėvai abi Viktorijas labai lepino, aprūpino kuo galėdami ir nepastebėjo, kad su mergaitėmis prarado emocinį ryšį. Abi išpaikintos gimnazistės namie reikalavo tėvų nesikišti į jų gyvenimą bei privatumą, savo įgeidžius pasiekdavo keldamos isterijas, net šantažuodamos savižudybe.
Ką tik sulaukusios pilnametystės abi Viktorijos, kaip ir nemenka dalis šiuolaikinių moksleivių, dar stokojo brandos, logiškumo bei atsakomybės jausmo.
V. Lietuvninkaitė kūrė primityvias eiles apie mirtį bei nuotraukas su kraujo imitacija. V. Vaitiekaitytė gerai mokėsi ir svajojo tapti gydytoja. Gal dėl to kartą ji su V. Lietuvninkaite pradėjo kalbėti apie mirties agoniją – ar ji graži. Netrukus viena jų namie išmėsinėjo karvės širdį, kita išskrodė gyvą varlę. Bendramintėms labai patiko, bet tokių sukrėtimų buvo per mažai. Taip emocinį invalidumą turinčių draugių galvoje kilo mintis nužudyti Nedą! Apie tikrąją priežastį tai padaryti infantilios gimnazistės daug nemąstė ir nesvarstė, joms terūpėjo patirti kruviną nuotykį bei pasimėgauti mirties agonija.
Spąstai močiutės bute
Pernai birželį, atšilus orams, Šiaulių pietiniame mikrorajone gyvenanti V. Vaitiekaitytės močiutė išsikraustė vasaroti į sodą. Viktorija iš karto motinai pareiškė norinti pagyventi močiutės bute, nes namie esą jai trūksta erdvės. Kaip visada, išpaikintos dukros noras buvo besąlygiškai įvykdytas.
Liepos 14-ąją Viktorijos į butą atsiviliojo Nedą. Tada viena jų iš nugaros tvirtai apglėbė bendramokslę, kad ji nespurdėtų, o antra perrėžė gerklę iš anksto paruoštu aštriu įrankiu. Vėliau žudikės kūną ilgai su pasimėgavimu mėsinėjo, apžiūrinėjo, tyrinėjo ir linksmai komentavo. Po to abi pernakvojo, o rytą ėmė kruopščiai plauti kraują bei mąstyti, kaip paslėpti kraupųjį nusikaltimą.
Ar ragavo žmogienos?
Vieną kūno gabalą vėliau policininkai rado šaldytuve. Klausiamos, ar neragavo žmogienos, Viktorijos nieko neatsakė arba ir vėl melavo.
Melavo ir tyrėjų klausiamos, kur padėjo nužudytosios Nedos kūną. Iš pradžių Viktorijos pareiškė jo gabalus maišeliuose išmetusios į kelis šiukšlių konteinerius.
Tikrindami šią versiją kriminalistai su tarnybiniais šunimis Šiaulių rajone esančiame sąvartyne išnaršė šimtus tonų atliekų. Buvo pasitelktas net ekskavatorius, kuris perkasė poros metrų sluoksniu suslėgtas iš įvairių Šiaulių miesto vietų atvežtas šiukšles, tačiau taip ir nepavyko nieko surasti.
Kai po vimdančio darbo savaitgalio supykę pareigūnai pasiūlė suimtosioms liautis skiedus, jos, nebeturėdamos kur dėtis, pagaliau prisipažino, kad aukos kūno dalys išmėtytos dykynėje po aukštos įtampos elektros stulpais Aukštabalio gatvėje – visai netoli Nedos tėvų daugiabučio...
Tyrė pusę metų
Ieškant kūno, dykynė buvo nušienauta ir tada aptikta didžioji dalis nužudytos merginos kūno dalių, sudėtų į septynis polietileninius maišus.
Pernai rugpjūtį Viktorijos buvo išvežtos ištirti į Utenos psichiatrijos ligoninę, kur tiriami abejotinos psichikos nusikaltėliai.
Jaunosios kraugerės psichiatrų buvo stebimos bei tiriamos net ilgiau nei A. Breivikas, kuris pernai rugpjūtį Norvegijoje sukėlė sprogimus bei nušovė 76 žmones.
Šiemet žiemą, po pusmetį trūkusio tyrimo, psichiatrų komisija pripažino, kad V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite, nors abi ir turi rimtų psichologinių problemų, puikiai suprato, ką daro, valdė savo veiksmus, todėl gali ir privalo atsakyti pagal įstatymą.
Laukia, gailisi ir bijo
Byla pagaliau užversta ir perduota teismui. Juodosiomis kanibalėmis pravardžiuojamos Viktorijos šiuo metu tūno užrakintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje laukdamos proceso, apie kurį būtinai išsamiai papasakosime.
Informacijos šaltiniai „Akistatai“ pranešė, kad pakliuvusios už grotų abi Viktorijos iš pradžių irgi mėgino kelti isterijas. Tačiau įsitikinusios, kad tokiu elgesiu čia nieko neišgąsdinsi, žudikės greitai aprimo.
Dabar dienas abi leidžia daugiausiai ramiai medituodamos. V. Lietuvninkaitė krauju rašė dienoraštį, keverzojo kažkokius piešinius. Abi susirašinėja su namiškiais. Jos gailisi dėl savo elgesio, bijo teismo, nes žudydamos Nedą abi buvo sulaukusios 18-os metų. Tad abiems realiai gresia būti įkalintoms iki gyvos galvos.
S. STASAITIS
