Gynybos ministerijoje aptarinėjami planai apima JK misijų išplėtimą nusiunčiant į šias NATO nares dar šimtus kovos veiksmuose dalyvauti parengtų karių Rusijai atgrasyti, sakoma straipsnyje.
Kaip nurodė „The Times“ šaltinis, NATO užklausė sąjungininkių, ar būtų įmanoma išplėsti Aljanso misijas Baltijos šalyse. „Šiuo metu šalys galvoja, ką gali padaryti“, – sakė šaltinis.
Anot jo, „jei rusų pajėgos priartės prie kurios nors NATO sąjungininkės slenksčio, kariai [ten] atsiras artimiausiu metu“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį televizijai CNN sakė, kad nagrinėjamas kontingentų rytinėse Aljanso narėse didinimo klausimas. Toks veiksmas pasiųs labai aiškų signalą Rusijai, pažymėjo NATO vadovas.
Britai vadovauja Estijoje dislokuotai NATO kovos grupei. Ją sudaro 1,2 tūkst. karių, įskaitant 830 britų ir daugiau kaip 300 prancūzų. Lenkijoje yra 140 britų karių.
Estijos Gynybos ministerijos kancleris Kusti Salmas sausio 17 dieną pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi priimti savo teritorijoje iki 5 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų karių.
Vokietija ir JK įspėja Rusiją, kad jai tektų brangiai sumokėti už agresiją prieš Ukrainą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį įspėjo, kad Rusija sumokės „didžiulę kainą“, jei įsiverš į Ukrainą.
Ketvirtadienį vakare per pokalbį telefonu šalių lyderiai sutarė, kad „būtina užkirsti kelią tolesnei karinei Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, ir bus pasekmių, jei padėtis eskaluosis, nurodė Vokietijos kanclerio biuras išplatintame pranešime.
