Šios savaitės žmonės - trys asmenys, sausio 16 d. Vilniuje organizavę profesinių sąjungų mitingą ir taip pabandę atkreipti valdžios dėmesį į nelengvą darbininkų naštą. Jie tenorėjo būti išgirsti, o netrukus, kovo 31 d., bus priversti išklausyti teismo nuosprendį dėl kilusių riaušių ir taip savo kailiu atpirkti svetimas kaltes bei policininkų darbo broką.
- Po sausio 16 d. įvykių Vilniuje policija nusprendė, kad esate didis ramybės drumstėjas. Ką pats apie tai galvojate? – „Respublika“ paklausė A. Černiausko.
- Pats nepasakyčiau, kad toks esu. Pareigūnų teigimu, mūsų organizacija savo veiksmais pažeidė Susirinkimų įstatymą.
Prisipažinsiu, patys nemanome, kad pažeidėme šį įstatymą. Viską vykdėme taip, kaip ir buvo numatyta scenarijuje. O kalbant apie žmones, kurie tam scenarijui nepakluso, - tai yra jų problema. Susirinkusių žiūrovų buvo tikrai daug ir už juos visus mes negalime atsakyti.
Mūsų scenarijus buvo tikrai labai paprastas - 12 val. susirinkome prie Seimo, pasakėme trumpą kalbą, išrikiavome koloną ir patraukėme prie Vyriausybės, o 14 val. Viskas turėjo pasibaigti. Taip viskas ir vyko. Pripažįstu, kad dėl kilusių riaušių dalį atsakomybės turėtume prisiimti. Gal tai lėmė kokie nors organizaciniai nesklandumai, gal koloną ne taip surikiavome.
Kitą dalį atsakomybės turėtų prisiimti teisėsaugos pareigūnai - mūsų scenarijų jie žinojo iš anksto.
- Sakykite, ar tai pirmas kartas, kai esate traukiamas administracinėn atsakomybėn?
- Protokolas surašytas tikrai ne pirmą kartą. 2007 m. po organizuoto mitingo „Stop kainų didinimui“ man buvo surašytas administracinis teisės pažeidimas už šiukšlinimą. Tada pareigūnams pasirodė, kad plakatai su žmonių reikalavimais, iškabinti ant Seimo dekoratyvinės tvorelės, buvo šiukšlės.
Jeigu būsime pripažinti kaltais, tada tokį sprendimą galima bus pavadinti, tarkime, spaudimu. Manome, jog taip yra gąsdinami kiti, kad neorganizuotų panašių protesto akcijų. Tai tik įrodo, kad valdžia nėra patenkinta tokiomis akcijomis ir mano, jog jos turi būti vykdomos toli už miesto ribų - miške.
Jeigu teisėjai, vertindami visus faktus, priims sprendimą skirti nuobaudas, suprasime, kad demokratija, kurią taip vertiname, yra gilioje baloje. Konstitucijoje yra numatyta teisė kiekvienam žmogui reikšti savo nuomonę.
- Jūsų manymu, ar Seimas buvo vertas bent vienos sniego gniūžtės?
- Man atrodo, už tai, ko jie pridarė, kiek priėmė įstatymų, kurie užkrovė naštą dirbantiesiems Lietuvos gyventojams, Seimas buvo vertas poros dešimčių kiaušinių ir pomidorų, bet langų daužyti tikrai nevertėjo.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė
- Kaip vertinate faktą, kad po sausio 16 d. mitingo stosite prieš teismą?
- Situacijos nedramatizuoju, tai natūralus reiškinys. Teismo procesai po mitingų būdavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, po 2007 m. mitingo prieš kainų didinimą A. Černiauskas dar ir dabar bylinėjasi. Sausio 16 d. buvo padaryta materialinė žala, ir teismas nustatys, kas yra kaltas.
- Ar sausio 16 d. turi teigiamą pusę?
- Mums truputį apmaudu, kad sausio 16 d. daugeliui asocijuojasi su riaušėmis. Mes juk siekėme pasakyti, kas yra negerai, dėl ko mes nepatenkinti. Teigiamas dalykas po šių įvykių yra tas, kad valdžia pripažino, jog per mažai kalbėjosi su socialiniais partneriais - darbdaviais, profsąjungomis. Jau iškart po to buvo organizuotas forumas, turime profsąjungų atstovus prie Seimo, Vyriausybės.
Taigi pats faktas, kad valdžia padarė išvadas, siekia socialinio dialogo, prasideda bendravimas, džiugina. Tačiau tokie atvejai, kokie dabar vyksta „Klaipėdos kartone“, tikrai prie socialinio dialogo neprisideda.
Darbdavys, Pramonininkų konfederacijos Klaipėdos regiono pirmininkas, savo darbuotojus išvarė nemokamų atostogų.
Darbo kodekse tai nenumatyta. Jeigu tokio lygio vadovas taip elgiasi, tai ką kalbėti apie tuos, kurie yra neasocijuoti, dirba laukinio kapitalizmo sąlygomis?
- Ko pasimokėte iš šių įvykių?
- Manau, kad kilusios riaušės nebuvo visiškai atsitiktinis dalykas.
Šimtus akcijų rengėme ir prieš tai, bet riaušių nebuvo. Tačiau kodėl policijos vadai nesitvarkė taip, kaip numato Susirinkimų įstatymas, neatitvėrė minios, leido likusiems prie Seimo žmonėms įsisiautėti?
Išvakarėse pareigūnai mus perspėjo, kad į mitingą ruošiasi atvažiuoti įvairių anarchistinių organizacijų atstovų, tam tikrų politinių jėgų.
Kodėl tam nebuvo užkirstas kelias iš anksto? Manau, ateityje su policijos pareigūnais turėtume geriau suderinti savo veiksmus. Galiu pasakyti, kad mes nesiekiame šios Vyriausybės kaitos, tiesiog norime jai padėti.
Tikrai ne išeitis, kad ateis socdemai ir užglaistys visas padarytas klaidas.
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis
- Lietuva iki ir po sausio 16 d. Ar yra pokyčių?
- Situacija pasikeitė vien dėl to, kad Vyriausybė jau kalbasi su mumis. Aišku, kol kas formaliai, bet procesas jau prasidėjęs. Buvome susitikę su premjeru, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo ministrais, ministerijų sekretoriais. Kalbėjome apie darbo santykių lankstumą, tam tikrų saugiklių, socialinių garantijų darbuotojams taikymą. Mes norime bendradarbiauti su valdžia, dirbti kartu, nes jeigu to nedarysime, nieko ir nepasieksime.
Mūsų tikrai netenkina pasakymas, kad darbuotojas turi derėtis tik su darbdaviais. Į ekonominę krizę patekome ne savo valia. Todėl valdžia turi nustatyti aiškias žaidimo taisykles. Jeigu tai bus padaryta, tuomet ir mes galėsime su darbdaviais aiškiai derėtis. Nes šiuo metu dauguma darbdavių, pasinaudodami sunkmečiu, piktnaudžiauja savo geresne padėtimi.
Gaudami didelius pelnus, jie nemoka darbuotojams darbo užmokesčio priedų arba netgi juos sumažina. Mes norime, kad sunkmečiu diržus veržtųsi visi - ir valdžia, ir darbdaviai. Iki šiol viskas būdavo kraunama ant darbuotojų pečių. Tai nenormalu, dėl to ir kilo sausio 16 d. įvykiai.
- Manote, tik tokiomis priemonėmis galima būti išgirstam?
- Jeigu valdžia būtų anksčiau pradėjusi kalbėtis, nemanau, kad profesinės sąjungos būtų kvietusios žmones atvirai išsakyti savo nuomonę. Aišku, nuo riaušininkų labai sunku apsisaugoti. Bet tai jau yra policijos pareigūnų kompetencija. O jie šiuo atveju tinkamai neatliko savo darbo. Ir dabar yra ieškoma kaltų, kas už tai atsakys.
Kalbino Arturas Paknys, Mantas Stankevičius
