Ar Lietuva galės apsiginti, jei didžioji kaimynė sumanytų ir mūsų šalies rusakalbiams ištiesti automatais apkaišytą „pagalbos ranką“?
NATO naikintuvai atskrido
Įtampai Kryme neslūgstant, JAV ir NATO akcentuoja, kad būtina stiprinti Rusijos kaimynių saugumą, ir ėmėsi papildomų priemonių buvusių komunistinio bloko valstybių oro erdvei kontroliuoti. Visai neseniai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido šeši papildomi JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-15 C „Eagle“. Jie dalyvaus NATO oro policijos misijoje, kurioje JAV kariai iki šiol patruliavo su keturiais naikintuvais. Vašingtonas taip pat paskelbė siunčiantis dalyvauti karinėse pratybose Lenkijoje 12 naikintuvų „F-16“ ir 300 karių.
Kai Rusija Ukrainos pasienyje pradėjo naujas pratybas, o į Baltarusiją perkėlė šešis savo naikintuvus „SU-27“ ir tris transportinius lėktuvus, prabilta, kad reikia stiprinti rytinių NATO narių apsaugą ir nuo galimų antžeminių atakų. Užsimenama net apie galimybę dislokuoti Lenkijoje branduolinį ginklą. Anot ekspertų, papildomos gynybos priemonės apmalšintų Rusijos norą panašias į Krymo operacijas rengti Baltijos šalyse.
Lietuvoje dislokuos „Patriot“?
Jau kuris laikas JAV ekspertai svarsto, kad Lietuvoje būtų galima dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Gynybos eksperto Aleksandro Matonio manymu, jei JAV pasiūlys dislokuoti Lietuvoje priešraketinės gynybos sistemą, reikėtų sutikti nedvejojant, nes savarankiškai apsiginti nuo Kaliningrado srityje dislokuotų puolamųjų raketų „Iskander“ neturime jokių galimybių. Iš pradžių reagavęs skeptiškai ir teigęs, kad niekas šių sistemų dislokuoti Lietuvoje neketina, pastaruoju metu pakeitė nuomonę ir premjeras Algirdas Butkevičius. „Dėl raketų buvo aiškiai pasakyta: jeigu pasakys krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadovas, kad reikia jas įsigyti ir pirkti, niekas tam netrukdys“, – praėjusį ketvirtadienį teigė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad tai spręsti turi specialistai ir aljanso partneriai, priminė, kad Lietuva koordinuoja savo veiksmus su NATO ir Europos Sąjungos šalimis narėmis, todėl žmonės gali jaustis saugiai.
„Mes pasirengę gintis patys, ir mus gina NATO. Priklausome stipriausiam gynybos aljansui, kuris pagrįstas solidarumo ir tarpusavio pagalbos principais. Turime NATO kolektyvinės gynybos garantijas ir konkrečius gynybos planus. Vykdomos visos priemonės, kad būtų užtikrintas Lietuvos saugumas“, – sakė šalies vadovė, neseniai lankydamasi Zoknių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat tikino, kad esame saugesni nei Gruzija ar Ukraina, nes esame NATO nariai.
Vieniems gintis bus sunku
Krašto apsaugos ministerija ketina įsigyti kariuomenės reikmėms du sraigtasparnius. „Priimdama oro policijos misijos kontingentą, Lietuva sąjungininkams įsipareigojo užtikrinti paieškos ir gelbėjimo pajėgumus. Jeigu jų nebūtų, Lietuvoje negalėtų būti dislokuojami NATO naikintuvai, o kariuomenė negalėtų vykdyti jai pavestos valstybinės paieškos ir gelbėjimo funkcijos“, – aiškino J. Olekas sprendimą ministerijos biudžete rasti lėšų sraigtasparniams įsigyti.
Tačiau kitoms su šalies gynyba susijusioms reikmėms pinigų ieškoti jis neskuba. Buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei prabilus, kad Lietuva yra tarp tų NATO šalių, kurios savo saugumui skiria itin mažai pinigų (šiemet 0,8 proc. BVP) ir pasiūlius dar šiais metais 100 mln. litų didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą, J. Olekas leido suprasti, kad tai neišgelbės.
„Turime aiškiai pasakyti: mums vieniems gintis bus labai sunku. Norint normaliai apginti valstybę mums reikia kolektyvinės gynybos“, – pakviestas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdį sakė ministras ir pridūrė manantis, kad savo įsipareigojimus 2016 metais šalies gynybos reikmėms skirti 1 proc. BVP Lietuva sugebės įvykdyti. Apčiuopiamų galimybių didinti finansavimą krašto apsaugai šiemet jis teigė nematantis, mat siūlydama skirti papildomai lėšų gynybai ministerija turėtų nurodyti, iš kur jų paimti.
Post scriptum
Ar išmušus valandai x, Lietuva bus tinkamai pasirengusi? Turbūt taip, jeigu nepamirš, kad nenorintieji maitinti svetimos kariuomenės turi maitinti savą. Jau vien dėl to, kad pirmąsias valandas, dienas ar savaites, kol suskubs sąjungininkai, ji turėtų atsilaikyti pati...
Rasa Žuolytė
