JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Walkeris (Kurtas Volkeris), kalbėdamas apie Baltijos šalių gynybos planus, penktadienį teigė netikintis, kad Rusija užpultų Lietuvą, Latviją ar Estiją.
„Netikiu, kad Rusija turi ketinimų atakuoti bet kurią sąjungininkę, taip pat ir Baltijos šalis“, - penktadienį per JAV ambasados suorganizuotą vaizdo konferenciją Baltijos šalių žurnalistams sakė ambasadorius.
K. Walkerio teigimu, Rytų Europos regiono šalims, esančioms NATO sudėtyje, jaustis saugiai leidžia vien faktas, kad jos priklauso Aljansui. Jų saugumą taip pat esą užtikrina savos gynybos pajėgos.
Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO neatmetė anksčiau Aljanso Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Olandijoje) vado generolo Egono Rammso (Egono Ramso) išsakyto fakto apie Baltijos gynybos plano egzistavimą, tačiau aiškino, kad
NATO būtų neprotinga atskleisti su juo susijusias detales.
„NATO turi tokių planų (...) ir apie juos mes juos dažniausiai nekalbame. Nemanome, kad protinga skelbti, kokie tie
planai. 5-as straipsnis dėl kolektyvinės gynybos yra vienas svarbiausių dalykų NATO ir nėra abejonių, kad Aljansas negalėtų ar nenorėtų jo įgyvendinti“, - kalbėjo K. Walkeris.
Ambasadorius taip pat teigė, kad NATO operacija Afganistane šiuo metu yra svarbiausia Aljanso programa. Anot jo, NATO pajėgoms dar reikia dėti daug pastangų, kad nualinta šalis būtų atkurta, kad sustiprėtų jos demokratija, ekonomika, karinės pajėgos ir policija.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija šią savaitę pareiškė, kad karių į misiją Kosove daugiau nebesiųs, tačiau padidins jų kontingentą Afganistane. Lietuva papildomai siųs manevrinį būrį į Lietuvos vadovaujamą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupę ir padidins Specialiųjų operacijų padalinį, dalyvaujantį NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistano pietuose.
„Jei būtų parūpinta daugiau karių (į Afganistaną iš Baltijos šalių - BNS), būtų nuostabu“, - sakė ambasadorius.
Tačiau, jo teigimu, NATO narės nėra verčiamos didinti savo karių kontingento Afganistane - pajėgos esą renkamos „ne karui, o saugumui per rinkimus užtikrinti, Afganistano nacionalinei armijai ir policijai apmokyti“.
K. Walkeris sulaukė klausimų ir apie Ukrainos bei Gruzijos galimybes pateikti į Aljansą. Jo teigimu, tai, ar šios šalys bus priimtos į NATO, priklauso nuo to, kaip joms seksis įgyvendinti narystei keliamus reikalavimus.
„Mes sveikinsime jas kaip nares, bet tai priklauso nuo jų. Joms prireiks daug darbo - ekonominių, demokratinių, gynybos reformų“, - tvirtino K. Walkeris.