Pasak ekonomistų, nors pensijos, kaip ir darbo užmokestis, Lietuvoje augs, tačiau po dviejų ar trijų dešimtmečių viskas mūsų šalyje kainuos daugiau ar net dvigubai. Na, o senstant visuomenei ir didėjant emigracijai siūloma apskritai nepasitikėti „Sodra“, esą verčiau kaupti pinigus kojinėje.
Viliojanti pensija
„Man 26-eri, kol kas turiu 6-erių metų stažą, šiuo metu gaunu vidutinį atlyginimą, apie 700 eurų. Pagal mano pateiktus duomenis, „Sodros“ skaičiuoklė parodė, kad senatvės pensija 2057 metais, įgijus būtinąjį darbo stažą, sieks beveik 900 eurų. Atrodo gana neblogai. Bet ar tai realu? Juk visi tik ir kalba apie tokias menkas senatvės pensijas, kad senukai nė galo su galu nesuduria“, – kraipė galvą klaipėdietė Eglė.
Vis dėlto čia pat, po skaičiuokle, pateikiama informacija, kad dabartine pinigų verte minėti 900 eurų atitinka kiek daugiau nei 400 eurų, o skaičiuoklėje pateikiama prognozė reiškia, kad, atėjus laikui gauti senatvės pensiją, ji gali būti didesnė ar mažesnė nei prognozuota.
„Nesuprantu, ar prognozės geros, ar iš tiesų nieko gero nežada? Gal euras nuvertės, tad prognozuojamos pensijos vertė – 900 eurų – bus tokia pati, kokia dabar 400 eurų, ar net mažesnė?“, - teiravosi jauna moteris.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigė, kad portale pateikta prognozė yra ne optimistinė, o labiau realistinė. O skaičiuoklė buvo sukurta, remiantis oficialiomis Eurostato, Lietuvos statistikos departamento ir Finansų ministerijos prognozėmis.
„Tai – institucijų ekonomikos augimo prognozė. O kadangi pensijų augimas yra tiesiogiai susijęs su darbo užmokesčio fondo augimu, jeigu prognozuojama, kad atlyginimai augs, galime prognozuoti, kad augs ir pensijos. Žinoma, įvertinome ir ES metinę infliaciją, kuri šiuo metu siekia apie 2 procentus, – aiškino S. Jarmalis. – Tačiau reikia suprasti, kad ateityje, po dvidešimties metų, viskas brangs ir tos pačios prekės kainuos gal netgi dvigubai.“
Pasak pašnekovo, prognozuojama, kad jau po dvidešimties metų už 500 eurų galėsime nusipirkti tiek, kiek dabar už 300 eurų. Dėl to „Sodros“ skaičiuoklėje, įvertinus infliaciją, palyginimui suma pateikiama ir dabartine pinigų verte.
Beje, kasmet prognozės dėl ekonomikos augimo / smukimo ir darbo jėgos didėjimo / mažėjimo kinta, taigi skaičiuoklės pateikiamos prognozės taip pat kinta. Esą jeigu stipriai mažėtų dirbančiųjų skaičius (šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų), mažėtų ir pensijos dydis. Didelę įtaką daro ir emigracija.
„Niekas iš tiesų nežada kalno pinigų", - šyptelėjo „Sodros“ atstovas.
Stipresnieji išlaikys silpnesniuosius
Norint pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją, skaičiuoklėje reikia įvesti darbo stažą, gaunamą atlyginimą. Tarkime, visą gyvenimą minimalų atlyginimą gaunantis žmogus, kuris į pensiją išeis dar po dvidešimties metų, tenkinsis beveik 500 eurų kasmėnesinėmis įplaukomis. Tačiau dabartine pinigų verte tai atitiktų vos 300 eurų.
Skaičiuoklėje taip pat nurodoma, kad vidutiniškai per savo pensijos laikotarpį pensininkas atgaus visą ar bent jau didžiąją dalį sumos, kurią darbo stažo metais mokėjo „Sodrai“, – šiuo atveju per 120 tūkst. eurų.
„Jeigu žmogus uždirba minimalią algą, tikėtina, kad apskritai jis gaus didesnę pensijos išmoką, na, o daug uždirbantis žmogus, tikėtina, atgaus mažesnę sumą. Tačiau valdžia siekia progresyvumo, kuris taip pat reiškia solidarumą, kai stipresnė visuomenės dalis išlaiko silpnesniuosius“, – aiškino pašnekovas.
Reikia taupyti
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paantrino, teigdamas, kad po trisdešimties metų vieno euro perkamoji galia bus kur kas mažesnė nei dabar. Tad džiaugtis prognozėmis, kad pensijos augs, neverta.
Taigi, jo manymu, reikėtų taupyti patiems ir atsidėti bent jau po 20 ar 30 eurų kas mėnesį. Senstant visuomenei ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, „Sodros“ galimybės mokėti pensijas bus labai ribotos.
„Vykstanti pensijų reforma ir yra nukreipta į tai, kad ateities pensininkai priklausytų ne tik nuo „Sodros“, bet ir turėtų sukaupę savo lėšų, – sakė N. Mačiulis. –Reikia suvokti, jog negalima pasitikėti vien valstybės galimybėmis mokėti senatvės pensiją.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 1-osios atsiras sprendimo laisvė nedalyvauti pensijų kaupime.
„Tačiau šis pasirinkimas labai rizikingas. Daugeliui gali atrodyti, kad žymiai lengviau pasiimti tuos keliolika eurų šiandien ir negalvoti apie senatvę. Tačiau toks suvokimas reiškia, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir švietimo. Reikia suvokti, jog negalima pasitikėti vien valstybės galimybėmis mokėti senatvės pensiją", – teigė N. Mačiulis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog tyrimai rodo, kad apie pensijas mažiausiai galvas suka jauni žmonės, nors jie ir turi didžiausias galimybes susikurti neblogą senatvės scenarijų. Jaunimui esą ypač sunku save įsivaizduoti po dvidešimties ar trisdešimties metų, taigi ir toks ilgalaikis planavimas jiems nėra būdingas.
„Tai rodo ir tokie reiškiniai kaip polinkis rūkyti. Žala ilguoju laikotarpiu yra ignoruojama, nes ji gali pasirodyti po keliolikos ar keliasdešimties metų. Lygiai taip pat su taupymu ir senatvės pensija. Reikia surasti daug pastangų senatvės pensijai kaupti, nors tai ir yra ilgas ir nemalonus procesas“, – teigė N. Mačiulis.
„Gyvenu šia diena“
Aistė ANDRUŠKEVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė:
Apie pensijų kaupimą manęs nuolat klausinėja banke, netgi jaučiu spaudimą, o tai mane erzina. Tiesą sakant, aš nelabai suprantu, kai man aiškina sudėtingus finansinius niuansus, ir apskritai nelabai domiuosi pensija. Pensinis amžius tik didėja, tad kartais pagalvoju, kažin ar išvis sulauksiu pensijos.
„Sodros“ skaičiuoklėje pateikta suma atrodo gražiai, bet kaip bus iš tiesų, neaišku. Neaišku net kas bus po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų. O ką jau kalbėti apie 2058 metus, kai turėčiau išeiti į pensiją. Tai man – kosmosas. Taigi kol kas pernelyg negalvoju, gyvenu šia diena.
Žinoma, norėčiau gauti tokią pensiją, kokią gauna žmonės kitose Europos Sąjungos šalyse. Manau, būtų smagu gauti bent 1000 eurų. Štai mano tėvai, kurie netrukus išeis į pensiją, apgailestauja, kad gaus tokią mažą pensiją. Kokia dar kalba apie orią senatvę?
„Norėčiau gauti bent 500 eurų“
Vaiva MAKARAUSKAITĖ, Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė:
Kol kas nesidomiu pensijomis, nes dar studijuoju. Kol nedirbu, man tai dar nėra aktualu. Tačiau senatvėje norėčiau gauti bent 500 eurų kas mėnesį. Manau, to užtektų tam, kad pragyvenčiau.
„Apie pensijas reikėtų pradėti galvoti anksčiau“
RASA, klaipėdietė:
Man iki pensijos liko maždaug 18 metų. Tačiau ilgą laiką mano požiūris į pensijų kaupimą buvo skeptiškas. Tačiau dabar jaučiuosi šiek tiek atsilikusi ir suprantu, kad apie pensijas reikėjo pradėti galvoti kur kas anksčiau. Pradėti taupyti siūlyčiau ir jaunimui.
Apie tai, kiek gausiu pensijos, negalvoju. Požiūris į pensininkus yra toks baisus, kad apie orią senatvę net nesvajoju. Būtų gerai dabartine pinigų verte gauti bent apie 450 eurų - kad galėčiau susimokėti mokesčius ir nusipirkti vaistų.
Pati pinigų netaupau - tik į taupyklę retkarčiais metu po du eurus. Pati nustembu, kai sukaupiu kokius 50 eurų - vis šis tas!
Pensijų reforma: kas keisis?
Nuo 2019 metų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.
Automatinio įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Seimas priėmė ir pakeitimus, kuriais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, o pensijų anuitetų mokėtoja taptų „Sodra“.
Įstatymu įtvirtintos 2 pensijų anuitetų rūšys: atidėtasis pensijų anuitetas ir standartinis pensijų anuitetas. Taip pat bus įtvirtintos vienkartinės ir periodinės pensijų išmokos, kurios būtų paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties.
Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą gyventojo įmoka bus 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidės 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.).
Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija. Šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 iš esmės niekas nesikeistų, tačiau kaupiantiems pensijas tik 2 proc. „Sodros“ įmokomis būtų galimybė maksimaliai pagal formulę 4+2 pradėti kaupti per penkerius metus.
