„Prezidentas tarp Rusijos ir Kinijos niekada nedėjo ir nemato priežasčių dėti lygybės ženklo“, – „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Tie visi lyginimai, (...) tai žodžiai, kurie vidaus rinkai skamba gražiai, o naudos duoda mažai“, – sakė jis, akcentuodamas, kad nors Kinija nori daryti įtaką pasaulio ekonomikai, tai nėra kažkas naujo.
Tuo metu kalbėdamas apie viešoje erdvėje besitęsiančias diskusijas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo tikslinimo, F. Jansonas akcentuoja, kad labai svarbu įvertinti, ar problema nėra gilesnė.
„Jeigu iš tiesų problema, kas nebūtinai yra tiesa, yra tik pavadinimas – kelios raidės ar Taivaniečių ar Taivano – tai tada apie kažkokius sprendimus galima kalbėti. Jeigu problema yra gilesnė, tai tos kelios raidės, pavadinimo keitimas jokios naudos neduos. Bet visą tai bent jau reikėtų pasiaiškinti“, – sakė F. Jansonas.
Visgi jis akcentuoja, kad Lietuva turi teisę pati priimti sprendimus dėl šalyje veikiančių atstovybių pavadinimų.
„Bet kokios atstovybės atidarymas ir pavadinimas yra kartu ir Lietuvos reikalas ir neaiškinkite, kaip mes turime elgtis. Čia buvo abiem pusėms“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
