„Jeigu tikrai pasiduodame, keliame rankas ir sakome, kad negalime išspręsti problemos, galime eiti šiuo keliu (keisti Referendumo įstatymą – BNS), bet čia iškyla daug kitų klausimų, nes jūs suprantate apie kokį Konstitucijos skyrių mes kalbame“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Nausėda.
Pagal Referendumo įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, antrą kartą per penkerius metus nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes.
Savaitgalį referendume dėl to dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13 proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.
Kiek anksčiau pirmadienį G. Nausėda sakė, kad organizuojant referendumą įdėta per mažai pastangų aiškinant ir įtikinėjant žmones.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Reaguojant į rezultatus, referendumo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlė keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.