Naktį į trečiadienį po sunkios ligos mirė Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas, pranešė LTV Naujienų tarnyba.
Jis buvo LSDP narys.
(Papildyta 10.39) Šiuo metu į Seimą atvykę velionio Justino Karoso artimieji. Trečiadienį Seimo valdyba sudarė valstybinę komisiją parlamentaro J. Karoso laidotuvėms organizuoti. Komisijai vadovauja Česlovas Juršėnas.
Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius pasakė, kad planuojama Seimo narį laidoti šeštadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse 11 h. Šiuo metu su Kėdainių krematoriumi tariamasi dėl J. Karoso palaikų kremavimo.
J. Karosas bus pašarvotas Jonų bažnyčioje 18 h. Norintys atsisveikinti su parlamentaru galės tai padaryti nuo ketvirtadienį ir penktadienį vakare. Mišios už velionį nebus laikomos.
A. Butkevičius patikino, velionio šeima pageidavo prisidėti padengiant laidotuvių išlaidas. Jos bus lygiomis dalimis apmokamos iš valstybės biudžeto, šeimos lėšų ir Druskininkų savivaldybės biudžeto, nes J. Karosas buvo šio miesto garbės pilietis.
(Papildyta 09.21) Seimo konservatorius, vienas TS-LKD vadovybės narių Jurgis Razma taip pat negailėjo gerų žodžių J. Karosui. „Gerus žodžius norisi tarti ne todėl, kad taip reikia pagerbti mirusį kolegą, bet todėl, kad jis buvo korektiškas žmogus, pasiekęs aukštą profesionalumo lygį, turėjo teigiamą biolauką“, – sakė J. Razma.
(Papildyta 09.15) Nepartinio demokratinio judėjimo vadovas Povilas Gylys taip pat J. Karosą prisiminė kaip plačių pažiūrų žmogų.
„Nors dirbome tame pačiame universitete, aktyviau bendradarbiauti pradėjome politikoje. J. Karosą prisimenu kaip plataus, filosofinio mąstymo žmogų, mokėjusį rasti dialogą su skirtingų politinių pažiūrų atstovais“.
(Papildyta 09.00) Socialdemokratų partijos atstovai velionį prisimena tik geriausiais žodžiais. Vienas aktyviausių LSDP narių Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad „netekome vieno iš blaiviausiai galvojančių, demokratiškiausių politikų, kuris ieškojo aukso vidurio, mokėjo įsiklausyti į realybę“.
V. P. Andriukaitis prisiminė, kada pirmą kartą bendravo su J. Karosu.
„Prisimenu kai kartu su Justinu ir A. Sakalu vykome į susitikimą su Stasiu Lozoraičius. Tą kartą turėjome aptarti politinius klausimus“, – pasakojo V. P. Andriukaitis.
Politikas prisiminė, kad po susitikimo bendravo su J. Karosu. „Mane nustebino Justino platus, demokratiškas požiūris. Visi džiaugėmės radę bendrą kalbą su S. Lozoraičius. Justinas taip pat džiaugėsi, kad jis nėra toks antikomunistas, nusistatęs priešiškai, kaip kad galvojome. Nebuvo jokio pasipūtimo. Tokios buvo ir J. Karoso pažiūros – jam dialogas buvo svarbiausia, visada vadovavosi filosofinėmis pažiūromis, todėl žmoniškumas jam buvo svarbiau už žmogaus politines pažiūras“, – prisiminė sovietmečio disidentas, iš tremtinių šeimos kilęs V.P. Andriukaitis.
„Vikipedija“ skelbia, kad Justinas Karosas gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Sangrūdoje, Punsko valsčiuje.
1944–1958 m. mokėsi Sangrūdos vidurinėje mokykloje. 1958–1963 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
1963–1967 m. VU Filosofijos katedros asistentas. 1967–1969 m. studijavo VU aspirantūroje, 1969 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Ideologijos vieta ir vaidmuo socialistinės visuomenės vystymesi“. [1]
1969–1972 m. VU vyresnysis dėstytojas, 1973–1989 m. docentas. 1972–1973 m. stažavosi Vienos universitete. 1984–1985 m. gavęs A. von Humboldto stipendiją stažavosi Frankfurto prie Maino, Manheimo, Gyseno universitetuose.
1989–1992 m. VU Filosofijos fakulteto dekanas, 1994 m. habilituotas daktaras, 2000 m. profesorius.
Nuo 1963 m. SSKP narys, 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, LSDP tarybos narys.
2000–2003 m. Druskininkų savivaldybės tarybos narys. 1992–1996, 1996–2000 m., 2000–2004 m. (LDDP sąraše), 2004–2008 m. ir nuo 2008 m. (LSDP) Seimo narys. 2001–2004 m. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 2004 m. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. [2][3]
Daugybės monografijų, knygų ir straipsnių autorius. Rašė ideologijos ir vertybių teorijos klausimais (marksistiniu aspektu): „Socializmas ir ideologija“ (1976 m.), „Metodologiniai marksistinės filosofijos bruožai“ (1981 m.) ir kt. [4]
Įvertinimai:
2004 m. Druskininkų miesto garbės pilietis
2004 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius 2007 m.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius
