Pastaruioju metu pastebimas išaugęs nelegalių migrantų iš Baltarusijos kiekis. Jiems apgyvendinti neseniai buvo atidarytas palapinių miestelis Pabradėje.
Ne aukščiausios klasės viešbutis, bet pakanka
Penktadienį Seimo kontrolierius A. Normantas po vizito Pabradės palapinių miestelyje teigė, kad migrantams suteikiamos sąlygos čia yra pakankamai geros.
„Yra palapinės, užtikrinamos minimalios sąlygos, dušai, tualetai. Negaliu pasakyti, ar visiškai atitinka, vertinsime, bet iš pirmo žvilgsnio, tai yra laikinas sprendimas. Ateityje yra planuojama, neaišku, kiek tai tęsis, moduliniai namai, kur bus galima apgyvendinti prieglobsčio prašytojus“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo A. Normantas.
Vizito tikslas, kaip teigė Seimo atstovas, buvo susipažinti su tuo, kaip šioje vietoje yra užtikrinamos žmogaus teisės ir kokios gyvenimo sąlygos yra suteikiamos migrantams.
Ypatingas dėmesys, pasak A. Normanto, palapinių miestelyje yra skiriamas pažeidžiamiausiems asmenims, tokiems kaip nepilnamečiams ir žmonėms su negalia.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo, sprendimas dėl palapinių miestelio buvo priimtas laiku, tačiau jau dabar matyti, kad reikės ilgalaikio sprendimo.
„Mes nuo kitos savaitės pradėsime procedūras, kad iki vasaros pabaigos turėtume modulinių namelių arba konteinerių stovyklą. Turime keletą sprendimo variantų dėl jos lokacijos. Planuojama, kad iki rugpjūčio toks miestelis atsiras“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, jame galėtų tilpti apie 1500 asmenų. Vis dėlto situacija yra nepastovi ir migrantų srautai svyruoja.
„Vieną savaitę tuirme daugiau, kitą mažiau, tačiau, mūsų manymu, 1500 gyventojų miestelis būtų rimta parama“, – sako R. Liubajevas.
Jis kol kas negali atskleisti planuojamo miestelio vietos, tačiau miestelis, ko gero, būtų įkurtas netoli VSAT padalinių, kad būtų galima užtikrinti sklandžią logistiką ir tvarką. Kiek miestelis kainuos, kol kas taip pat nežinoma. Kaina priklausys nuo to, ar nameliai bus perkami, ar nuomojami. Šiuo metu vertinama namelių kokybė ir techninės galimybės.
Trūksta vertėjų
Kita problema, su kuria susiduria į Lietuvą atvykę prieglobsčio prašytojai, pasak A. Normanto, yra vertėjų trūkumas.
„Žmonės atvažiuoja į nežinomą aplinką, stresas ir t.t. Pagal įstatymą, suprantama kalba jam turi būti paaiškinta, kaip reikia paprašyti prieglobsčio. Rašysime rekomendaciją Vyriausybei, kad šį klausimą spręstų. Dėl teisinės pagalbos – ji yra reikalinga dėl statuso suteikimo ir t.t. Šį klausimą irgi reikia spręsti.
Yra migracijos tarnyba, bet mes turime ir kitą sistemą – pirminės pagalbos suteikimą, bet reikia užtikrinti informaciją. Toliau užimtumas, maitinimas, įvairų religijų maitinimas skirtingas. Noriu pasidžiaugti, kad nuo 2019 m. atsirado maitinimas pagal religinius pagrindus. Pavyko padidinti maitinimo normas asmenims, esantiems čia“, – kalbėjo A. Normantas.
Pasak Seimo kontrolieriaus, vertėjai nėra tik Lietuvos problema, su šiuo klausimu susiduria ir kitos Europos šalys.
„Akcentuoju, kad tai ne šios institucijos problema, bet valstybės, kuri įsipareigoja. Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai turi suprantama kalba gauti pagalbą. Kitas dalykas – komunikacija. Praėjome palapinių miestelį, gerai, kad socialiniai darbuotojai dirba, bet jie nelabai susikalba“, – kalbėjo A. Normantas.
Nors dalis migrantų angliškai šiek tiek supranta, jie teigia, kad nesupranta, kur yra patekę ir kodėl yra būtent Užsieniečių registravimo centre.
„Sako, kad ėjo į Europą. Rodome sprendimą, bet aiškumo niekada nebus per daug. Kalbame, kad teisinės pagalbos ratas turi plėstis, nes žmonės vieną kartą perskaitys sprendimą, nesupras, o čia yra visiškai kita situacija, aplinka“, – teigia A. Normantas.
Teigiama, kad migrantams taip pat reikalinga ir psichologinė pagalba, tačiau ji įsilieja į tą patį „kamuolį“.
Lietuvoje yra 4 vertėjai
VSAT vadas R. Liubajevas teigė, kad Seimo kontrolieriaus pastabos yra vertinamos. Tačiau dirbant ekstremalios situacijos sąlygomis, psichologai ir vertėjai gali iškristi iš akiračio.
R. Liubajevas taip pat teigia, kad vertėjų problema nėra tik Lietuvos klausimas, o su juo susiduria ir kitos šalys. Vis dėlto vertėjų trūkumas tikrai juntamas.
„Prieglobsčio prašytojų ir migrantų geografija yra labai plati. Turime nemažai nedidelių tautų atstovų ir fiziškai šių kalbų nešiotojų pasaulyje nėra labai daug. Turime vertinti ir dialektų buvimą, kalbant apie šiuo metu esamą problemą ir bendravimą su šiuo metu čia esančiais prieglobsčio prašytojais, galima teigti, kad Lietuvoje turime keturis vertėjus.
Šie vertėjai labai užimti, nes be teisinės pagalbos, konsultacijų ir psichologinės pagalbos, vertėjai dalyvauja atliekant procedūrinius veiksmus. Kiekvienu atveju vykdomi tyrimai ir užimtumas yra labai didelis“, – penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.
Pasak pasieniečių vado, pirma reikėtų įvertinti vertėjų poreikį, mat situacija yra labai dinamiška ir nuolat keičiasi. Prieš dvejus metus buvo pastebimi visai kitokių šalių pabėgėliai, tai šiuo metu prieglobsčio prašo visai kitų tautybių asmenys.
„Jeigu prieš dvejus metus daugiau turėjome buvusios SSRS respublikų piliečius, tokių, kaip Rusijos federacijos čėčėnų kilmės arba Tadžikistano, tai šiuo metu matome, kad dauguma yra Irako piliečiai ir kurdai“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Užsieniečių registracijos centro palapinių miestelyje apgyvendinti 73 migrantai
Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje palapinių miestelyje apgyvendinta jau apgyvendinti 73 migrantai, iš kurių 27 šiuo metu yra izoliacijoje.
Apie tai penktadienį BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, dauguma apgyvendintųjų yra viengungiai vyrai – būtent tokius asmenis ir buvo planuota apgyvendinti palapinėse.
URC įrengti du palapinių miestelio blokai – vienas skirtas migrantų izoliavimui, kitas – apgyvendinimui, teritorijoje taip pat yra dušai, prausyklos, tualetai, maitinimui skirtos patalpos.
Izoliavimui skirtame bloke telpa 60 žmonių, apgyvendinimui skirtame bloke – 290 užsieniečių.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.
Portalas tv3.lt primena, kad gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente šios šalies autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija migrantų nebestabdys, Lietuva tai vertina kaip sąmoningą Minsko režimo veikimą prieš Vilnių, stipriai remiantį demokratinius procesus Baltarusijoje.
Pastaruoju metu išaugus nelegalios migracijos apimtims, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.
