Visgi Migracijos departamentas aiškina, kad didžioji nelegalūs migrantai tiesiai šviesiai rėžia, jog jų tikslas – turtingosios Vakarų Europos šalys. Darbuotojai kartais nė nespėja išnagrinėti visų prašymų dėl politinio prieglobsčio, nes migrantai skuba išvykti.
35-erių Rusijos pilietybę turinti čečėnė saugumo sumetimais savo vardą nutyli. Moteris iš Rusijos su prieglobsčio prašytojų srautu per Baltarusiją čia atkeliavo prieš keturias dienas. Šiuo metu su keturiais savo vaikais ji glaudžiasi Pabradės Užsieniečių registracijos centre. Kad patektų į Lietuvą, vedliams paklojo milžiniškus pinigus.
„Už vieną žmogų – 1400 dolerių. Taip, štai kaip brangiai. Iš tikrųjų, jie mus pametė miške. Žinoma, liūdna“, – sako čečėnė prieglobsčio prašytoja.
Moteris sako, kad iš Rusijos spruko, nes nusprendė skirtis su dar dvi žmonas turinčiu vyru. Keturių vaikų mama tvirtina vis sulaukdavusi iš sutuoktinio priekaištų, kad negimdo daugiau vaikų:
„Keturi vaikai yra mažai, kad reikia dar gimdyti. O aš fiziškai neturiu nei noro, nei sveikatos gimdyti daugiau vaikų, suprantate.“
Moteris atvirauja, kad vyras grasino atimti ne tik mylimus vaikus, bet ir gyvybę. Dėl to ji ryžosi palikti Rusiją:
„Jis grasino: „Tave reikia užkasti, jei tokia užsispyrusi. Moteris, jei ištekėjo, turi kentėti iki gyvenimo galo ir būti su šiuo vyru“. Aš neprivalau.“
Užsieniečių registracijos centro Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas sako, kad situacija čia įtempta – tokios nebuvo jau seniai:
„Įprastai, kaip būdavo, per savaitę atvykdavo penki, septyni, dešimt užsieniečių. Dažniausiai tai būdavo mažos grupės – du, trys žmonės arba pavieniai. Dabar gi mes stebime visiškai kitokią situaciją. Tai yra grupės devynių, 12, 26 asmenų ir, be abejo, toks vienu metu atvykstančių asmenų skaičius yra iššūkis.“
„Pabradės Užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendinti 166 žmonės. Dauguma jų čia suplūdo per pastarąsias dvi savaites. Centro apgyvendinimo galimybės jau visiškai išnaudotos, todėl čia neatsitiktinai jau prasidėjo darbai. Ruošiamos dvi aikštelės palapinių miesteliui – dar apie 350 žmonių.“
„Visą infrastruktūrą įrengs kariškiai. Tai bus ir dušai ir tualetai. Palapinėj tuo pačiu bus ir ventiliacijos sistema, ir kondicionavimo sistema, jeigu reikės ir apšiltinimas“, – sako A. Kislovas.
Visgi valdžios sprendimą kurti palapinių miestelį Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš vertina skeptiškai:
„Mūsų pozicija būtų stiprinti dabar esamus pajėgumus, bet galbūt nekurti tų sakykim, kraštutinių atsakų į ekstremalias situacijas, nes visi suprantame, kad palapinių miestelis nebūtų atsakas į šeimų apgyvendinimą ar pažeidžiamų asmenų apgyvendinimą.“
Lietuvos Raudono kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė teigia, kad į Lietuvą plūstant pabėgėlių srautui, šalis privalo patenkinti jų humanitarinius poreikius:
„Kas labai yra svarbu, užtikrinti maitinimą ir geriamą vandenį. Antras svarbus momentas yra higienos priemonės, galimybė nusiprausti. Saugumas. Na, ir sveikatos poreikiai.“
A. Kislovas teigia: „Su maitinimu neturime jokių problemų. Šiai dienai centre teikiami trys maitinimo būdai – alternatyvus, tradicinis ir vegetariškas. Turime mes maldos kambarį. Tai pakankamai jis yra paklausus. Jie turi laisvą priėjimą prie tų patalpų.“
Vien per savaitę prie sienos su Baltarusija sugauti 110 nelegalių migrantų. Visgi toli gražu ne visiems migrantams Lietuva – svajonių kraštas ar paskutinė stotelė.
O kodėl nelegalūs migrantai bėga iš Pabradės, ir kartu iš Lietuvos, puikiai paaiškina Migracijos departamento specialistai, nagrinėjantys migrantų politinio prieglobsčio prašymus. Apklausų metu migrantai tiesiai šviesiai specialistams pasako, kad Lietuva nėra jų tikslas, ir jie siekia išvykti į Vakarų Europą.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia: „Iš tos naujos bangos turime apie 200 prašymų, kiek spėjome išnagrinėti, tai bus apie 40, plius minus, ir iš jų visi yra nesuteikti statuso. Tie, kurie labiausiai skuba, jie nelaukia mūsų sprendimų, nes akivaizdu, ir patys jie deklaruoja, kad jų tikslas yra ne Lietuva.“
Anot Migracijos departamento vadovės, dažniausiai migrantai bando įtikinti, kad gimtosiose šalyse yra persekiojami nusikaltėlių grupuočių ir įvairiausių klanų. Bet nevengia ir keisti savo istorijas po kelis kartus.
„Jie atvirai pasako, man nepatinka mano šalyje, aš išvažiuosiu, kiti būna iš pradžių sako vienaip, paskui galbūt pasiklausę kartu apgyvendintų bendrapiliečių, ar pasiskaitę internete pakeičia istorijas, sugalvoja priežastis, kad vis dėlto yra persekiojimo kokia nors grėsmė“, – E. Gudzinskaitė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad vien faktas, jog į Lietuvą migrantai atskrenda iš Turkijos, rodo, kad jie bėga ne nuo karo ir yra ekonominiai migrantai. Todėl stebisi nevyriausybininkų ir Raskevičiaus nepasitenkinimu, kai siūlo nesudaryti šiltnamio sąlygų nelegalams.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako: „Aš siekiu saugoti sienas LR ir tą tikrai darysiu, ir mes, kaip NSGK darom viską, kad taip ir atsitiktų. Ir aš tikrai neplanuoju pagelbėti ir bendradarbiauti su Lukašenkos režimu, užtvindant Lietuvą migrantais. Tai ne mano kelias, jeigu tai kelias mūsų nevyriausybinių organizacijų, jeigu tai kelias kokio nors komiteto pirmininko, tai tegul pasako.“
Ir stebisi Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovės žodžiais, kad Lietuvos kariams tinkamos palapinės yra netinkamos migrantams ir jas galima naudoti tik iš bėdos.
„Kiti gali pagal savo pasaulėžiūrą priimti juos pas save namo gyventi, arba atlaisvinti savo namus ir priimti migrantus, čia kiekvieno pasirinkimas. Manau, jei nuoširdžiai, tai nuoširdžiai darom. Tikrai siūlau nenuomoti viešbučių, Lietuvoje irgi dar socialinė atskirtis, ir turime savų problemų“, – sako L. Kasčiūnas.
Dabar siena stebima tris kartus sustiprinus pajėgumus. Buvęs premjeras sako, kad jau dabar derėtų siųsti karius į pasienį, nes jeigu migrantai matys, kad per Lietuvą gali patekti į Europos Sąjungą, sulauksime jų gerokai daugiau.
„Šiandien tokią situaciją turime, kad tas sprendimas jau toks turi būti padarytas. — Jau vėluojame? — Manau, kad dėl kai kurių sprendimų, sprendimus, kuriuos priimti yra ypatingos sąlygos, sakykime, tos pačios kariuomenės pasitelkimą, tai klausimas jau turėjo būti apsvarstytas Valstybės gynimo taryboje“, – sako opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Buvo įvertinta taip pat ir tai, ką galime realistiškai atlikti per šiuos metus labai sparčiai dirbant ir tam papildomos lėšos bus numatytos“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Migrantai sprendimo dėl politinio prieglobsčio gali laukti ne vieną mėnesį, vėliau, būna, skundžia sprendimus ir teismams. Bet ir deportuoti juos vėliau nebūna lengva, nes pagal tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, į Iraką išsiųsti irakiečius galima tik su jų pačių sutikimu.
