Ekonomistas neslepia, kad pastarieji 2024 m. Lietuvai buvo palankūs.
„Na, jeigu kalbėt bendrais rodikliais, nežiūrėt į atskirus sektorius, tai, iš tikro, metai buvo Lietuvai tikrai neblogi. Viršijo, bent jau mano lūkesčius, rezultatai, taip, iš tikro, matosi, kad bendras ekonomikos augimas greičiausiai viršys 2%.
Šiais metais ir tai tikrai neblogai, kadangi tai geriau, negu Europos ir euro zonos vidurkiai ir tikrai geriau, mūsų Baltijos kaimynų atžvilgiu.
Estija rodo nedidelį neigiamą pokytį tai yra netgi nedidelį smukimą, taip kad reik pripažint – šituo požiūriu tikrai Lietuva pasirodė gal net geriau, negu tokie konservatyvūs prognozuotojai kaip tikėjausi“, – komentavo R. Ruckis.
Kas lėmė tokią ekonominę padėtį Lietuvai 2024 m.?
Anot profesoriaus, Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo geri dėl kelių priežasčių.
„Reikia paminėti, vis dėlto, prasidėjo bazinių palūkanų mažinimas iš Europos Centrinio Banko pusės ir tai, žinoma, labai svarbu. Aukštos palūkanos stabdo ekonomiką, žemesnės palūkanos ją skatina, tai viena priežastis.
Antra priežastis, žinoma, valstybės išlaidos. Tai yra – valstybė tikrai vykdė tokią ekspansyvią politiką, išlaidų dydis augo, ypač tai matosi kitų metų atžvilgiu. Tai yra – išlaidos tikrai buvo didokos ir, jeigu, sakykim, pernai realios pajamos gerokai viršijo, negu Vyriausybė buvo planavusi, nors augimas buvo mažas, maždaug nulinis, kaip jau minėjom, bus, greičiausiai, virš 2% .
Ir vis dėlto valstybės pajamų planas praktiškai neviršijamas, gan tiksliai suprognozuota. Tai matosi, kad prognozė nebuvo konservatyvi. Tai yra – iš tikro išlaidos buvo suplanuotos pakankamai didelės ir jos irgi skatino ekonomiką, tai va tokios dvi priežastys.
Trečią priežastį aš paminėčiau, kad po praeitų metų tam tikro nuosmukio atsigavo dirbamoji pramonė. Čia jau man sunku pasakyti kokios šakos konkrečiai parodė tokį didesnį augimą, nes po pernai metų tokio pramonės smukimo, ypač bendrame Europos pramonės smukimo fone, čia toks pagerėjimas, persilaužimas Lietuvos apdirbamoj pramonėj buvo gal tiek netikėtas ir labai malonus.
Paprastai jeigu tavo pagrindiniai prekybiniai partneriai smunka tai sunku tikėtis kad Lietuvos pramonė staiga parodys kitokią kryptį, bet taip įvyko.
Šiais metais pramonės tikrai geri, gal kiek geresni negu buvo galima laukti vis dėlto: buvo ir statybų, ir transporto rodikliai, nepaisant tokių krizinių reiškinių, čia Europos sąstingio, visai gerai augo krovinių vežimas.
Augo statyba, nors čia prieš metus taip atrodė, kad gali būt sąstingis nekilnojamo turto rinkoj, čia mažiau leidimų išsiimta būsto statybai, bet vis dėlto galutiniai rodikliai parodė, kad šiemet statybos parodė ne tik, kad ne sąstingį, o pakankamai gerą augimą, kiek bendrauju“, – išsamiai pasidalino priežastimis jis.
Ekonomikos augimo Lietuvoje paskatinimas
R. Ruckio teigimu, prie ekonomikos augimo prisidėjo ir žmonių nemažas vartojimas, o tai priklauso ir nuo darbo užmokesčio kylimo.
„Iš tikro, taip, kadangi Vyriausybė kelis metus iš eilės tikrai, galima sakyt, maudėsi piniguose, surinkdavo lėšų daugiau, negu planuota, tai aišku ir projektus buvo malonu naujus planuoti: gerint kelius, namų infrastruktūrą ir panašiai.
Iš tikro, tie projektai dabar yra užbaiginėjami ir jie tą statybą kelią, nes investicijos į būstą yra sumažėjusios. Antra, ką dar reikėtų pabrėžti, kas irgi skatino augimą. Vis dėlto, augimas nemažai priklauso ir nuo vartojimo, kuris nemažai priklauso nuo pajamų.
Atlyginimai jau kelinti metai Lietuvoj šuoliuoja. Supraskim, kad, jeigu dalies žmonių, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar konsultantų, ar finansinių sluoksnių atstovų atlyginimai sparčiai kyla.
Statyboj, beje, atlyginimai irgi sparčiai kilo. Aišku, labiausiai kyla tai šiuo metu informacinėse technologijose, ten sparčiausiai auga atlyginimai. Tai štai – vidutinis atlyginimas į rankas išaugo apie 10%.
Reiškia, ir vartojimas išaugo, aišku, ne visų žmonių. Kai kurie žmonės gal net sumažino vartojimą, bet mes kalbam apie bendruosius rodiklius. Užtat kažkas, kuriam atlyginimas pakilo 20% ar 15% jis, žinoma, ir suvartojo daugiau. Nu, bent jau drąsiau vartojo“, – teigė profesorius.
2024 m. eksperto apibendrinimas – kam reikėtų atkreipti dėmesį
Specialisto nuomone, yra tam tikri rodikliai, kurie jam kelia nerimą. Jis pabrėžė, į ką turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos politikai.
„Na, po truputį mes pereinam prie tų rodiklių, kurie kelia nerimą, jie man kėlė nerimą ir anksčiau, už tai aš ir buvau toks truputį atsargus dėl prognozių šiems metams ir labai malonu, kad tos prognozės nepasitvirtino.
Buvo geriau, negu aš galvojau, bet paminėsiu porą parametrų, kurie tikrai verčia susimąstyti, bent jau valstybės politikos formuotojai į tai turėtų atkreipt dėmesį.
Pirma, nepaisant to kad ekonomikos augimas paspartėjo, o, beje, migrantų skaičius, srautas sumažėjo, po truputį mes pereinam prie tų rodiklių, kurie kelia nerimą. Jie man kėlė nerimą ir anksčiau, už tai aš ir buvau toks truputį atsargus dėl prognozių šiems metams ir labai malonu, kad tos prognozės nepasitvirtino, buvo geriau, negu aš galvojau.
Jeigu žiūrėsim praeitus metus, migrantų srautas buvo žymiai didesnis, o ekonomika praktiškai buvo sustojus ir nepaisant to, pernai nedarbo lygis buvo žemesnis, negu šiemet, tai sunku paaiškint.
Tai reiškia, kad verslas pradeda atsargiau priimt naujus darbuotojus, atsargiau plečiasi ir tai, kaip ir patvirtintų investicijų rodikliai, nors ekonomika augo investicijos trečią ketvirtį buvo šiek tiek mažesnės, negu pernai, jeigu žiūrėsim investicijas į statybą, tai gal jos net ir kažkiek augo, bet investicijos į naujos įrangos pirkimą į naujų transporto priemonių pirkimą krito gana ženkliai. Tai labai blogas požymis“, – kalbėjo ekonomistas.
Nedarbas didėja, investicijos mažėja – blogai
Kaip kalbėjo R. Ruckis, šoktelėjo nedarbas ir sumažėjo investicijos Lietuvoje, o šiai padėčiai ištaisyti reikėtų finansų ministerijos įsitraukimo. Pagal rodiklius, Europai pranašaujami sunkūs ateinantys metai.
„Aišku, čia vienas ketvirtis. Galų gale, net vieni metai, visko būna, Lietuva maža valstybė, yra daug atsitiktinumo, bet va čia du veiksniai, kad nedarbas šoktelėjo, o investicijos sumažėjo, tai yra pavojaus skambutis.
Žinoma, jeigu mes pažiūrėsime į finansų ministerijos ateities scenarijus, visi laukia, bet jų scenarijuje yra, kad kitais metais vėl investicijos padidės, tai motyvuojama.
Kad pagerės situacija pas mūsų pagrindinius prekybinius partnerius, turiu galvoje Europos sąjungą, kur mūsų eksportas eina, tai, iš tikro, Europos Komisija prognozuoja, kad bus pagerėjimas Europos Sąjungoj.
Tačiau Europos Komisija, jeigu pažiūrėsime tarptautinį valiutos fondą, į pasaulinius tokius vedančiuosius analitinius centrus, ten nuomonė ko nevieninga, visi prognozuoja ateinančius metus Europai gana sunkius“, – patvirtino jis.
Užsienio valstybių ekonominė padėtis: Vokietijos ir Prancūzijos iššūkiai
Matematiko nuomone, didžiausi sunkumai tenka dviem valstybėm: Vokietijai ir Prancūzijai dėl įvairių priežasčių.
„Kas blogiausia, su labai nemenkais sunkumais susiduria dvi didžiausios Europos Sąjungos valstybės: ir Vokietija, ir Prancūzija, ir su politiniais ne tik ekonominiais sunkumais. Tai taip čia viską reik kartu žiūrėt, nes politiniai sunkumai trukdo reformuoti, trukdo padaryti ten svarbius strateginiu sprendimus.
Vokietija susiduria su savo pagrindinio ekonomikos variklio pramonės nuosmukiu ir tas nuosmukis tęsiasi jau eilę metų. Sakykim pats aukščiausias taškas Vokietijos pramonės buvo 2017 metais, per tą visą laiką pramonė traukiasi Vokietijoj, aišku, tas nėra traukimasis labai spartus, bet vis dėlto tai rodo, į kokią sunkią padėtį pateko Vokietija.
Kažkodėl mažiau kalbama apie Prancūzija, bet, jeigu mes pasižiūrėsim į Prancūzijos rodiklius, ten kitos problemos. Jie palaiko tokį menką 1% ekonomikos augimą. Tik dėka labai didelių valstybės išlaidų m mes čia kalbam apie tai kad Lietuva kitais metais turės biudžeto deficitą 3% BVP (bendro vidaus produkto) ir tai čia jau mastrikto riba.
Prancūzija šiemet turi 6% deficitą BVP, tai yra dukart daugiau, negu leidžiama mastrikto kriterijuje ir viena iš priežasčių, dėl ko krito Vyriausybė. Premjeras tuo metu norėjo sumažinti deficitą, sumažinti tokią disharmoniją, sakykim, valstybės finansuose 25 metais, o parlamento dauguma tam priešinosi.
Taip kad ir viena valstybė, ir kita susiduria tikrai su rimtais sunkumais, o tai iškart veda prie kitų valstybių sunkumų, kadangi kitos valstybės prekiauja su Prancūzija ir su Vokietija ir, žinoma, kad ten, jeigu Vokietijai sunku, tai sunku Austrijai, sunku Skandinavijos valstybėms, Čekijai. Čia visas, daugiau, mažiau veikia“, – sakė jis.
Donaldo Trumpo įsikišimas į Europos eksportą
R. Ruckis įvertino, kokią rolę Europos ekonomikai turės JAV valstijų prezidento D. Trumpo griežti pasakymai, jog eksportą padidins 20-imčia procentų.
„Niekas nežino, kaip elgsis Trumpas, jis visą laiką kalba apie tai jau savo pirmoj kadencijoj ir dabar vėl prie tos kalbos grįžta, kad Europos eksportui įves nemenką muitą, eina kalba kažkur apie 20%.
Galbūt taip neįvyks, galbūt tas muitas bus mažesnis, galbūt kurį laiką jo tik išvis neįves, bet tada jisai spaus, kad reikia didinti karines išlaidas, apie ką puikiai žinom.
O ką tai reiškia, tai reiškia ginklų pirkimą Jungtinėse valstijose, tai reiškia, kad dalis pinigų iš Europos Sąjungos išeis už jūrų marių. Tai vėl neskatina ekonomikos kadangi pinigų masė mažėja, taip kad situacija su Europos Sąjunga, bent šiuo metu, neatrodo gera“, – sakė vyras.
Ko galim tikėtis iš vakarų?
R. Ruckis apie vakarų sprendimus Europai dėstė štai ką: „Reikia nepamiršti, kad Trumpas daugiau šneka, negu realiai paskui padaro, čia jo tokia derybinė politika. Jis pradžioj užkelia reikalavimus, po to daro nuolaidas, nu tai yra verslininkas, atėjęs į politiką gerai išmokęs derybas verslo srityje.
Gana sėkmingai jis derybas vykdė, bent jau praeitoj kadencijoj. Ir nebūtinai tie tarifai atsiras, bet grėsmė tokia yra.“
Ekonomisto įžvalgos apie Rusijos karą Ukrainoje
R. Ruckis pakomentavo, ką jis mano apie Rusijos karo Ukrainoje galimą baigtį.
„To labai norėtųsi (kad karas pasibaigtų), labai norėtųsi, bet aš manau, kad gan realistiškas scenarijus, kad karas tęsis visus sekančius metus.
Suprantat, kas yra, ir Trumpas yra ne visagalis. Šiuo metu Ukrainos ir Rusijos suvokimas, kokios sąlygos jiems priimtinos, ant tiek toli viena šalis nuo kitos, kad suartėt reikia tikrai laiko. Aš manau, pats optimistiškiausias scenarijus būtų, matyt, vasarą. Jeigu iki vasaros įvyktų bent paliaubos.
Pamodeliuoti, kaip dabar staiga tą karą sustabdyti, Putino viešai deklaruoti dabartiniai reikalavimai Ukrainai visiškai nepriimtini, tai yra keturios sritys privystomos Rusijai. Tai dar reiškia reikia, kad Ukraina pasitrauktų iš Chersono ir Zaporižės miestų.
Toliau griežta sąlyga – jokio NATO neutralumo, situacija, žinoma, kad dabartinei Ukrainai tai visiškai nepriimtina, kol yra vilčių, kad gali įvykti persilaužimas kare.
Dabar jeigu staiga amerikiečiai ultimatyviai pasako, kad nerems Ukrainos, nu tai bet tai nereiškia, kad Europa nerems. Reikia pripažinti, kad Europos valstybių, vis dėlto, galimybės yra nemenkos, bent jau pinigais gal ten šiuo metu gynybos pramonė „apslogusi“.
Jai reikia laiko, kol ji įsivažiuos, bet jau bent pinigais ten duoti kokį 100 milijardų eurų į metus Ukrainai, kas tikrai užtektų, kad Ukraina galėtų išsilaikyti nu tokioj daugiau, mažiau apylygėj kovoj, tas yra visiškai realu.
O kodėl gali įvykti lūžis už metų, na labai gali būti kad vis dėlto Ukrainos resursai išseks. Jie daug mažesni, negu Rusijos, nu, pirmiausia, turim galvoj, žinoma, žmogiškus išteklius“, – pasidalino jis.
Prognozės Europos Sąjungos ekonomikai 2025 m.
Ekspertas išsamiai išdėstė, ką jis mano ir prognozuoja Europos Sąjungai 2025 m.
„Matot, pirmiausia, vis dėlto, reikia pamėgint prognozuoti, kaip bus su Europos Sąjunga. Jeigu Europos Sąjunga neišgyvens kažkokio kritimo ar ten sąstingio, o iš tikro, ta Europos ekonomikos būklė nebus labai prasta ir pasitvirtins, sakykime, Europos komisijos prognozės, kad ten augimas kažkur 15%, kam gali labai padėti Europos centrinio banko politika.
Jeigu toliau bus mažinamos bazinės palūkanos, tada, žinoma, tai stimulas augimui, stimulas investicijoms. Galų gale, galbūt ir Europos komisija imsis kažkokių veiksmų investicine kryptimi, besirūpinant augimo paspartinimu, nu žinom, mes tą garsiai Dragio raportą, kur numatytos priemonės, ką reikėtų daryti.
Antras palankus veiksnys, ką aš jau ir minėjau, palūkanų mažėjimas. Žiūrėkim, dar ne taip senai prieš gerus metus per bankinės palūkanos šešių mėnesių buvo virš 4%, o šiuo metu yra 2,6%. Tai yra žmonės, kurie paėmė nemenkas paskolas, staiga jiems gerokai pagerėja situacija.
Tas pats liečia ir verslą, kurie iš bankų gali skolintis investicijoms gerokai pigiau, jeigu ir toliau tos palūkos bus mažinamos, tai vat.
Jeigu šitie veiksniai įvyks, taip kad visko gali būti tikrai, mes galim pamatyti ir 3% augimą, be to reikia nepamiršti, kad tai kad valstybė didina išlaidas, tai taip pat skatina ekonomikos augimą, o didina išlaidas ženkliai.
Jeigu pajamų augimas planuojamas kitais metais kažkur apie 6% ir tai gan optimistinė prognozė, tai išlaidų augimas yra netoli 12%, planuojamas 3% deficitas, 3% BVP deficitas, planuojamas skolinimasis, planuojamas skolos augimas.
Tai yra vienus metus, taip tikrai galima pasielgti kad taip išjudinti tą ekonomiką, bet į ką aš tikrai atkreipčiau valdžios dėmesį. Taip, atėjo į valdžią socialdemokratai, jiems, pirmiausia, žinoma, rūpi vykdyti socialiai orientuotą politiką kas viskas logiška: pensijų augimas, ne mažinimas, turtinės pajamų nelygybės, reiškia didinimas neapmokestinimo, didinimas minimalaus atlyginimo. Tas viskas yra socialdemokratinė politika, bet negalima užmiršti, vis dėlto, ir investicinio klimato“, – dėstė R. Ruckis.
Kaip pagerinti investicinį klimatą?
R. Ruckis turi universalų patarimą, susijusį su investiciniu klimatu.
„Ką aš paminėjau, kad investicijos pradėjo mažėti ir tai, kad bus didinami šiek tiek mokesčiai, tegu ne daug, bet bus šiek tiek didinami, tai jau negeri skambučiai ir ko tikrai reikėtų dabartinei naujai valdžiai, Vyriausybei – susirūpint, kaip pagerinti investicines nuotaikas, tą vadinamąjį investicinį klimatą.
Aišku, yra universalus patarimas, jį visi kartoja, kad reikėtų mažinti administracinę naštą, biurokratiją žada mažint taip, nes, iš tikro, valdininkų yra per daug, tai yra užkamšyti biudžeto skyles galima, nebūtinai skolinantis, galima taupant: ieškant, kur galima sumažinti valstybės išlaidas.
Žinoma, tai daug sunkesnis procesas, daug sunkesni sprendimai, negu paimt ir pasiskolint, bet čia būtų galima nušauti zuikius iš vienos pusės: būtų sutaupoma, iš kitos pusės – būtų paskatinimas verslui, būtų pagerinimas investicinio klimato.
Visą laiką, kiek būdavo, aš skaitydavau tarptautinius palyginimus konkurencingumo Lietuvos, su kitais visur būdavo pabrėžiama kad Lietuva turi gerą infrastruktūrą ir panašiai, bet turi pernelyg didelę administracinę naštą verslui“, – pabrėžė jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausyti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
