G. Landsbergis ketvirtadienį žurnalistams pareiškė esantis pasiruošęs palikti ministro postą, jei to pageidaus ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo, jog rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį.
Tokiems sprendimas dar ne laikas
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius nemano, kad ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turėtų patraukti G. Landsbergį iš ministro pareigų. Jo teigimu, jei bus žengtas toks žingsnis, premjerė pripažins ir savo klaidą.
„Premjerė neturėtų priimti tokio pasiūlymo atsistatydinti. Čia yra bendra atsakomybė. Ir premjerė atsakinga už tai, kad sankcijos būtų vykdomos adekvačiai. Užuot atstatydinus ministrus, kurie buvo pagauti ant judesio, reikia ieškoti sprendimų, kad kuo greičiau šita situacija išsispręstų ir „Lietuvos geležinkeliai“ liautųsi išsisukinėti, ir prisijungtų prie valstybės politikos Baltarusijos režimo klausimu.
Labiausiai, ko aš nenorėčiau – čia atsiranda rizika, kad, jeigu premjerė pripažins, kad užsienio reikalų ministras atsakingas, tai ji pripažins ir savo atsakomybę. Manau, kad tokio lygio sprendimams dar tikrai ne laikas. Pagrindas yra nepakankamas. Geriau susitelkti į realius sprendimus, kurie realiai išspręstų situaciją, o ne atpirkimo ožių paieškas“, – tv3.lt sakė V. Valentinavičius.
Neatmeta, kad gali ir pasitraukti: „Demonstruoja labai aiškią moralinę poziciją“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigia, kad sunku dar pasakyti, ar užsienio reikalų ministras G. Landsbergis gali pasitraukti ir netekti ministro posto. Bet politologas to neatmeta.
„Tai gali būti ir žaidybinis elementas [apie pasitraukimą], kuris specialiai pasakytas tam, kad užaštrintų situaciją, bet tuo pačiu ir išliktų toje pačioje pozicijoje.
Gali būti, kad užsienio reikalų ministras Landsbergis savo atsistatydinimą kaip tik motyvuoja tuo, kad Vyriausybė nesugeba galutinai apsispręsti arba sustabdžiavo dėl to „Belaruskalij“ sprendimo.
Visai gali būti, kad Landsbergis tokiu būdu demonstruoja savo poziciją ir jo žadėjimas atsistatydinti yra susijęs su tuo, kad Vyriausybė niekaip neišsprendžia to paprasto klausimo dėl „Belaruskalij“. Jis tokiu būdu demonstruoja labai aiškią moralinę poziciją, kas yra labai svarbu ir ko dažnai labai trūksta mūsų politikams“, – teigė L. Bielinis.
Pasak jo, ar G. Landsbergis neteks ministro posto, viskas priklausys nuo daugelio veiksnių. Pirma – ar išties jis užsienio politikoje nepadarė klaidų, ir jos nėra jau įvertintos valdančiųjų gretose ir ministrų kabinete.
Antra – ar išties jis pats asmeniškai nesupranta ar nesuvokia, kad jam šiandien labai aktualu pereiti į Seimo darbą, kad suvaldytų ir frakcijos veiklą, ir valdančiosios daugumos veiklą. Pasak politologo, natūralu, kad partijos struktūra taip pat reikalauja didesnės jo įtakos.
Susidariusią situaciją dėl „Belaruskalij“ jis pavadino didžiule klaida ar nesusipratimu: „Jei mes išties turime aiškią poziciją Baltarusijos režimo atžvilgiu ir tą poziciją deklaravome ne vieną kartą, tai šiandien štai toks santykis dėl „Belaruskalij“ yra iškreipiantis visą supratimą apie valdančiuosius“.
Opozicija ragina prisiimti atsakomybę
Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms.
Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.
JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Minėtosios sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių neliečia, tačiau įprastai Bendrijos bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.
Tačiau dalies politikų nuostabą sukėlė informacija, kad dar lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinius gruodį, įtariant bandymus apeiti sankcijas. Pasak įmonės vadovo Manto Bartuškos, apie situaciją buvo informuota tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerijos.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras Marius Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
