„Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.
Jis pabrėžė, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti, tik jei valstybės institucijos priimtų tokį sprendimą.
„Mums reikalingas valstybės institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ galėtume sustabdyti. Šis klausimas yra valstybės rankose“, – sakė jis.
M. Bartuška pakartojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad Lietuva patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes. Be to, pasak jo, ketvirtadienį jo prašymą įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį svarstys vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija.
Pasak jo, jei komisija nutartų, kad sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.
2018 metų pavasarį pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis galioja iki 2023 metų pabaigos. Iš baltarusiškų kalio trąšų gabenimo geležinkeliai kasmet gauna apie 60 mln. eurų pajamų. M. Bartuška anksčiau yra sakęs, kad pagal sutartį apie jos nutraukimą turi būti pranešta prieš 12 mėnesių.
Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M. Bartuška ketvirtadienį teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais. Pasak jo, įmonė bandė pinigus grąžinti „Belaruskalij, tačiau nesėkmingai.
„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, kad neturėtume situacijos, kad atliekame paslaugas, o kažkuriuo metu vėliau apmokėjimai užstringa. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį („Belaruskalij“ – BNS) padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – Seimo liberalų frakcijoje aiškino M. Bartuška.
„Tiesiog į banką gavome papildomus avansus. Kaip žinia, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti. Tos lėšos tiesiog įkrito“, – pridūrė jis.
Papildomi avansai, pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, sumokėti antroje lapkričio pusėje: „Datų mintinai nežinau, bet tą informaciją turime“.
Parlamentaro Armino Lydekos paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliams“ nekilo noras grąžinti šiuos avansus, M. Bartuška teigė, kad toks siekis buvo.
„Buvo sprendimas netgi juos grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė, kol kas ieškome kitų būdų, kaip tuos netipinius avansus grąžinti“, – pranešė M. Bartuška.
Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar įmonės valdyba buvo priėmusi sprendimą dėl šių neplaninių mokėjimų ir pinigų naudojimo po gruodžio 8-osios.
„Jeigu akcininkai ir valdyba nedalyvavo sprendime dėl avansų naudojimo, kas tada priėmė jį?“ – klausė Seimo narys.
„Avansas įkrito automatiškai, tada rizikas, kaip elgtis, aptarėme ir valdyboje (...) Jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, – teigė M. Bartuška.
M. Bartuška tikino, kad JAV paskelbus apie būsimas sankcijas „Belaruskalij“, jis situaciją ne kartą aptarė su valstybės pareigūnais: „Susitikimų yra buvę“.
„Tai klausimas pačioms institucijoms. Ta informacija, kokią turime, buvo nuolat dalinamasi, patys klausėme aiškumo, kaip elgtis, kaip bus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, paklaustas, su kuo vyko pokalbiai.
M. Bartuška dar kartą patvirtino, kad visą informaciją pateikė Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.
