Dar prieš kurį laiką vardydamas punktus, kaip reikėtų pasiruošti rudeniui norint išvengti naujos koronaviruso pakilimo bangos, VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius išskyrė CO2 koncentracijos patalpose matavimo būtinybę.
„Jau daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai nustatė, kad infekuoti žmonės iškvepia virusus kartu su anglies dioksidu. Tai reiškia, kad CO2 gali būti surogatinis viruso žymuo ore: daugiau CO2 – daugiau ir viruso ore. CO2 koncentracijos stebėjimas yra vienintelis pigus ir praktiškas infekcijos rizikos valdymo būdas. Be abejonės, nėra tokio CO2 koncentracijos lygmens, kurį pasiekus žmonės uždarose patalpose jaustųsi visiškai „saugūs“.
Iš dalies taip yra dėl to, kad svarbus pačių žmonių veiklos pobūdis. Ar patalpoje esantys žmonės dainuoja, ar garsiai kalba, ar mankštinasi, ar jie ramiai sėdi, skaito ar ilsisi? Jeigu 400 ppm koncentraciją laikysime „saugia", tai 1 000 ppm CO2 kiekis gali būti irgi gana saugus ramioje bibliotekoje, kur visi naudoja kaukes, bet ne sporto salėje, kur kaukių niekas nenaudoja.
Tačiau kiekvienoje patalpų erdvėje galime įvertinti „santykinę“ COVID-19 riziką: jei sporto salėje CO2 lygis sumažėja nuo 2 800 iki 1 000 ppm, COVID-19 perdavimo rizika taip pat sumažėja beveik 4 kartus. O bibliotekoje dėl žmonių antplūdžio CO2 koncentracijai šoktelėjus nuo 800 iki 1600 ppm, COVID perdavimo rizika patrigubėja“, – teikdamas nuorodą į mokslinius tyrimus socialiame tinkle dėstė jis.
Vien matuoti CO2 nepakaks
Paklaustas, kiek išties būtų prasminga svarstyti apie privalomą CO2 koncentracijos matavimą patalpose, Kauno technologijų universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius tvirtino, kad tai nėra panacėja ir pirmos eilės klausimas yra kokybiška ventiliacija.
Visų pirma jis priminė, kad CO2 patalpose atsiranda žmonėms kvėpuojant.
„Jis neateina iš lauko, nes jo tam tikra koncentracija ore yra visada ir tai nėra pavojinga. O kai į vieną vietą susirenka daugiau žmonių, kur yra mažesnis tūris, nuolat kvėpuojant iškvėptas CO2 kaupiasi patalpoje.
CO2 matavimas aplinkoje parodo, ar yra kažkokia ventiliacija, nes jei kaupiasi anglies dvideginis, sakoma, kad ventiliacija prasta. Taigi tam tikras įvertis ventiliacijos patalpoje, kur yra žmonių, galima spręsti iš CO2. Tarkime, mokyklose tai yra tinkamas būdas, nes klasėse yra daug moksleivių“, – aiškino jis.
Kita vertus, kaip dėstė specialistas, klausimas, ar jei bus kontroliuojamas CO2 kiekis, to bus pakankama suvaldyti virusui.
„Ir greičiausiai to nepakaks, nes pašalinti CO2 reikia sąlyginai nedaug oro – mes jį praskiedžiam kokius tris kartus, per valandą galime pakeisti visą patalpos tūrį. Arba net pusę karto pakeitus patalpos tūrį CO2 pašalinamas lauk atidarius langus ir panašiai.
Jei mes norime efektyviai iš aplinkos pašalinti virusus, tai tų oro apykaitos kartų turėtų būti ne vienas, o kokie 6 ar 12, kaip yra operacinėse ligoninėse. Mokyklose ar kitose vietose to užtikrinti negalima“, – pastebėjo D. Martuzevičius.
Virusas sklinda kitokiu būdu
Kaip pažymėjo pašnekovas, kai kalbama apie vėdinimo svarbą, tai daugiau susiję su savijautos pagerinimu, mat susikaupus daug CO2 darosi sunku susikaupti, įsisavinti informaciją, didinamas mieguistumas.
„Tai nėra toksiškas poveikis, bet mažina dėmesingumą. Bet faktas, kad išmatavus CO2 anaiptol nepasakysime, kad įveiksime virusą, nes jis sklinda kitokiu būdu. Štai, pavyzdžiui, jei patalpoje bus du žmonės, jie CO2 iškvėps nedaug. Bet jei vienas jų nusičiaudės kito kryptimi, tai CO2 vis tiek bus mažas, o virusas gali sėkmingai nuskrieti ir būti įkvėptas.
Taigi blogai yra tai, kad virusas vis tiek sklinda per artimą kontaktą ir aerozoliniu būdu – kalbant, kosint, čiaudint su lašeliu jis nuskrenda iki artimiausios vietos. CO2 tuo metu pasiskirsto tolygiai visame patalpos tūryje ir yra daugiau vidutinis įvertis“, – aiškino KTU specialistas.
Priverstinės ventiliavimo sistemos
Visgi D. Martuzevičius pažymėjo, kad, jo nuomone, mokyklose reikia ne tik matuoti CO2, bet ir diegti priverstines ventiliacijos sistemas.
„Mūsų mokyklos yra senos, niekas apie ventiliaciją negalvoja kaip rimtą dalyką. Tuo metu kitose, ypač Šiaurės, šalyse turėtų būti priverstinės ventiliacijos su šilumos atgavimu. Todėl turėtų būti vyriausybinės programos, kur problema sprendžiama kompleksiškai, o ne tik CO2 matuokliais“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie visų uždarų erdvių ventiliavimo sistemų svarbą valdant pandemiją.
Visgi higienos normos dėl CO2 kiekio patalpose yra numatytos tik ugdymo įstaigoms. Tuo metu dėl gamybinių patalpų, pašnekovo teigimu, niekas nesuka galvos. Tačiau jis pridūrė, kad biuruose dažnai situacija geresnė, nes bent naujesniuose pastatuose yra priverstinės ventiliacijos sistemos.
Gera ventiliacija nepakeis kaukių?
Paklaustas, ar užtikrinus gerą ventiliaciją ir laikantis atstumų išlieka būtinybė ir prasmė dėvėti kaukę, D. Martuzevičius pabrėžė, kad tai vis tik išlieka efektyviausia priemone.
„Čia prasideda sunkus modeliaviamas, nes kaukės vis tik yra efektyviausias būdas. Tiek oro įpūsti ir nupūsti, kad būtų užtikrinta, jog virusas iki mūsų neprieis, tai turėtų būti itin didelis oro kiekis. Virusas yra nanodalelė ir jis sklaidosi savaip – nėra taip, kad būtų galima lengvai nupūsti ir pašalinti su oro srautu. Reikėtų vos ne tokių srautų kaip operacinėje, bet mokyklos nėra ligoninės“, – kalbėjo jis.
Kartu jis svarstė, kad galbūt esant gerai epidemiologinei situacijai, kai yra pasiskiepiję tiek mokytojai, tiek mokiniai, vyksta testavimas kaupiniais, kaukių ir nereikėtų.
„Bet atsiranda kažkokia nauja viruso atmaina ir staiga plinta, kaukės vis tiek yra būdas tai suvaldyti efektyviausiai. Nes pavojų suvaldyti geriausiai galime prie vietos – tai šiuo atveju yra mūsų burna. Ir kaukė neleidžia virusui iš jos pasklisti į aplinką. Ventiliacijos atveju daugiau ieškome jo sklaidos tam tikrame tūryje, bet virusą žymiai sunkiau suvaldyti, kai jis pabėga nuo mūsų tolyn. Užsidėjus kaukę mes sulaikome iškvepiamą orą ir tai yra efektyviausia“, – pasakojo jis.
D. Martuzevičius pridūrė, kad dar vienas dalykas, kurio gali imtis mokyklos, – oro valymas. Tačiau jis įspėjo jokiu būdu nepirkti vaikams ozonatorių.
„Jis veikia žalingai patalpose, kur yra žmonių. Bet, pavyzdžiui, UV spinduliuotė, kuri yra teisingai instaliuota ir šiaip nuolatinis oro filtravimas gal ir nėra blogos priemonės, bet pasakyti jų efektyvumą šiame etape gana sudėtinga“, – pridūrė jis.
SAM: vėdinimas nurodytas operacijų vadovo įsakymuose
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, ar šiuo metu kiek nors pasistūmėta, kad ugdymo įstaigose būtų užtikrintas kokybiškas ventiliavimas, tik priminė, kad pagrindinius mokyklų įrengimo ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma.
„Joje nustatyti mokyklos patalpų mikroklimato, vėdinimo reikalavimai. Mokyklos patalpose suprojektuotos ir įrengtos mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos privalo palaikyti teisės aktais nustatytus oro kokybės parametrus.
Taip pat higienos norma įtvirtina tai, kad mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose būtų užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė. Beje, klasės ir kabinetai, kuriuose neįrengta mechaninio vėdinimo sistema, turi būti išvėdinami po kiekvienos pamokos“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Taip pat priduriama, kad patalpų vėdinimo svarba COVID-19 pandemijos akivaizdoje pabrėžiama ir sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimuose.
Visgi į klausimą, ar būtų svarstomas įdiegtas privalomas CO2 koncentracijos matavimas patalpose, SAM tiksliai neatsakė.
