Nuo pirmadienio dėl plintančios Delta atmainos į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio valstybės. Tai reiškia, kad neigiamą COVID-19 testą privalės turėti net ir tie, kurie atvyksta iš žaliajai zonai priklausančių šalių.
Grįžtant iš „geltonųjų“ šalių, dar vieną testą per 3–5 dienas reikės atlikti ir jau atvykus į Lietuvą. Atvykus iš „raudonųjų“ šalių ar priklausančių pilkai zonai reikės tiek testo, tiek izoliuotis. Reikalavimas atlikti tyrimą netaikomas COVID-19 liga persirgusiems arba nuo šios ligos pilnai paskiepytiems žmonėms, oficialių delegacijų nariams ir vaikams iki septynerių metų.
Vis dėlto ypač plintant nerimą keliančiai koronaviruso atmainai specialistai primena, kad tiek persirgęs, tiek paskiepytas žmogus gali būti viruso nešiotoju pats to nežinodamas. Ir, jei pačiam žmogui tikimybė susirgti bus minimali, jis gali virusą perduoti imuniteto neturinčiam asmeniui.
Štai dar neseniai kaimyninė Latvija visų atvykstančiųjų į šalį prašė neigiamo COVID-19 testo, nepaisant to, kad jie yra paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą. Teiraujamės specialistų, ar siekiant kuo ilgiau Lietuvai išbūti žaliojoje epidemiologinėje zonoje būtų racionalu dar griežčiau tikrinti atvykstančiuosius į šalį.
Prašyti neigiamo testo ir pasiskiepijus turi pagrindo
Paklaustas, ar vertėtų nuo koronaviruso testuotis ir į šalį atvykstantiems paskiepytiems bei persirgusiems asmenims, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys prie Vyriausybės, genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas teigė, jog tam pritartų.
„Reikia suprasti, kad nors viskas šiuo metu atrodo puikiai ir tokie reikalavimai gali pasirodyti pertekliniai, svarbu atsiminti, kad pandemija dar nesibaigė. Todėl nors žmonės dabar ir gali laisvai keliauti atostogų, tai turėtų būti daroma jaučiant atsakomybę“, – pažymėjo jis.
Kartu ekspertas priminė, kad Lietuvoje maždaug 42 proc. visų Alfa varianto („britiškosios“ atmainos) atvejų prieš mėnesį buvo sukelti vieno vienintelio įvežimo.
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas taip pat sutiko, kad logikos testuotis ir paskiepytiems bei persirgusiems žmonės yra.
„Tai yra logiška priemonė, bet reikia neapsigauti, kad bet kuri viena priemonė norimo maksimalaus efekto neduos, turi būti jų kompleksas. Bet ta idėja kuo dažniau testuotis ir vakcinuotis niekur nedingo“, – sakė jis.
Visgi kartu S. Čaplinskas pabrėžė, kad gauti teigiamą PGR rezultatą paskiepytam žmogui – labai maža.
„Tyrimų duomenys rodo, kad teigiamas PGR atsakymas paskiepytiems žmonėms gaunamas daug – nuo 70 iki 90 proc. – rečiau. Tad akcentas turėtų būti, kad žmonės suprastų, kodėl reikia skiepytis ir tą darytų, atsakinėti į žmonėms rūpimus klausimus. Ir tą turėtų daryti ne kokie politikai, o medikai, specialistai, kuriais žmonės pasitiki“, – pažymėjo profesorius.
Be kita ko, abu specialistai pabrėžė, kad svarstant apie tokių testų atlikimą valstybės lėšomis turėtų būti sveriamas rizikos–naudos ir kaštų balansas.
Turistines keliones laiko avantiūra
S. Čaplinskas kartu konstatavo, kad kol kas, deja, negalima aiškiai pasakyti, kiek laiko persirgęs žmogus bus atsparus infekcijai, todėl aktyviai ragino žmones pasidomėti savo „kovido statusu“.
„Kol kas, kalbant apie COVID-19, negalime pasakyti, kaip būna kitų ligų atveju, kad štai esant tokiam cukraus kiekiui, tokiam kraujo spaudimui ar cholesterolio lygiui, tai reiškia tą ir tą – ar tu esi sveikas, ar rizikos zonoje, ar jau sergi.
Kol kas einama to link, kad šitai būtų galima įvertinti, lyginti su kitais asmenimis pagal antikūnų lygį. Bet šiandien pasakyti, kokio antikūnų titro, kokio atminties ląstelių lygio (kurio juo labiau rutiniškai dar negalime išsitirti) pakanka, to padaryti negalime. Tai dar labiau komplikuoja situaciją.
Taigi tiems žmonės, kurie yra nepersirgę ar nepasiskiepiję, nežino savo „kovido statuso“, kurio svarbą jau seniai pabrėžiu, sakyčiau, savotiška avantiūra leistis į tarptautines keliones“, – kalbėjo specialistas.
Primena apie aerozolinį plitimą
Visgi net ir turintiems imunitetą žmonėms jis patarė likti budriems: „Tiems, kurie žino savo „kovido statusą“, ir kažkur važiuoja, reikia turėti omenyje, kad dalis žmonių net su stipriu imunitetu gali atvežti virusą, ypač modifikavusį viruso štamą. Ir nors patys nesusirgs, ir gali „padovanoti“ jį kitiems.“
Anot S. Čaplinsko, dėl to ir įvedinėjamos priemonės, kad atvykus iš tam tikro regiono būtų reikalingas ne tik testas, bet ir izoliacija.
„Kitas dalykas, kad net ir atvykus iš to regiono, kuris dabar atrodo saugus, negali žinoti, su kuo gali ten kontaktuoti, taip pat – kas gali atsitikti kelionės metu.
Juo labiau kad kai kas gal neįvertina galimybės, jog šis virusas plinta ne tik kontakto su kitu asmeniu, bet ir aerozoliniu būdu. Taigi užsikrėsti rizika išlieka ir įėjus į prastai ventiliuojamą patalpą, kur prieš tai buvo sergantis žmogus. Ir čia pabuvus ilgiau gali to užtekti, kad bus įkvėpta infekcijos dozė“, – pridūrė jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie ventiliacijos svarbą valdant pandemiją.
Siūlo savanorišką izoliaciją
Specialistai sutartinai pažymi, kad, nepaisant keliones palengvinusio europinio „žaliojo paso“ įdiegimo, keliauti šią vasarą dar nereikėtų skubėti. O jei jau tai daroma, bent kurį laiką laikytis savanoriškos izoliacijos, vengti bereikalingų kontaktų.
„Norisi priminti, kad pandemijos įkarštyje keliavimas visgi nėra pats geriausias pasirinkimas. Suprantama, kad žmonės išsiilgę keliavimo, bet būtų gera šią vasarą to dar nedaryti“, – portalui tv3.lt yra sakiusi VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė.
Savo ruožtu G. Dudas izoliuotis ragino ir net nesant privalomumui, laikytis kitų saugumo priemonių: „Esu ne kartą sakęs, kad apsauginės veido kaukės turėtų tapti kultūriniu dalyku, kurį mes savanoriškai užsidedame kiekvieną žiemą viešajame transporte ar didelio susibūrimo erdvėse.“
Panašią žinutę neseniai pasiuntė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Ji grįžusius iš užsienio taip pat ragino, net jei neprivaloma ir įmanoma, padirbėti savaitę iš namų.
„Kiek įmanoma, apribokite kontaktus, pasistenkite nepamiršti, su kuo konkrečiai bendravome grįžę. Pajutę bet kokius panašius į lengvą gripą ar peršalimą simptomus, nedelsiant registruokitės PGR tyrimui. Jei užsikrėtėte koronavirusine infekcija, bendradarbiaukite su epidemiologais“, – dėstė ji.
Klausimas dėl „Janssen“ vakcinos
Akcentuodama, kad ši vasara – dar nėra pat geriausias laikas turistinėms kelionėms į užsienį, A. Žvirblienė pabrėžė ir problemišką situaciją dėl vienos dozės „Janssen“ vakcinos.
Dar anksčiau skelbta, kad, tyrimų duomenimis, skiepijimas viena vakcinos doze („Pfizer“ arba „AstraZeneca“) nuo simptomų Delta atmainos atveju apsaugo 33,5 proc., o pasiskiepijus abiem dozėmis – 80,9 proc. Tuo metu asmenys, paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, taip pat yra 92–96 proc. apsaugoti nuo hospitalizacijos užsikrėtus šia atmaina. Tuo metu nėra aišku, ar imuniteto pakaks skiepijant viena „Janssen“ vakcinos doze.
Į tai dėmesį yra atkreipęs ir G. Dudas: „Teko girdėti, kad daugelis žmonių, kurie nori gauti galimybių pasą ar vakcinacijos patvirtinimą, dažniausiai pasiskiepija „Janssen“ vakcina, kuri yra vienos dozės ir kurios efektyvumas prieš Delta variantą nėra pilnai įvertintas. Taip tai greičiausiai sudarys sąlygas, kad tie žmonės galbūt bus dažniau užkrečiami.“
Savo ruožtu S. Čaplinskas pažymėjo, jog nauji tyrimų duomenys rodo, kad ir viena „Janssen“ vakcinos dozė tam tikrą laiką apsaugo nuo Delta atmainos.
„Aišku, tas laikas kiekvienam žmogui individualiai gali skirtis. Jis gali skirtis priklausomai nuo to, su kokiu kiekiu viruso, kokioje situacijoje žmogus susidurs. Taip pat priklausyti nuo to, kokia bus gretutinė žmogaus sveikatos būklė, ar užteks tos apsaugos ar ne“, – sakė jis.
Pašnekovas dėl šių priežasčių siūlė galintiems tą sau leisti išsitirti antikūnų kiekį jau pasiskiepijus – tam, kad būtų galima sekti savo „kovido statusą“.
S. Čaplinskas kartu apibendrindamas atkreipė dėmesį, kad yra daug šalių, kurios apskritai negauna net vienos vakcinos dozės: „Ir ten daugiausiai virusai plinta ir mutuoja. Jei žmogus turi nusilpusią imuninę sistemą, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, atsiranda geros sąlygos atsirasti tiems ypač pavojingiems štamams. Tad tol, kol viruso nepavyks įveikti globaliai, viena šalis viruso neįveiks.“
