Seime šiuo metu svarstomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Kai kurie Seimo nariai mano, kad į juos bent iš dalies perkeliamos kai kurios Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (kitaip vadinamos Stambulo konvencijos) nuostatos.
Orderis atskirtų smurtautoją nuo aukos
Kuriant apsaugos nuo smurto orderį, norima nustatyti, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje galėtų skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Kol kas numatyta, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Numatoma, kad maksimalus orderio galiojimo laikas negalėtų viršyti 15 parų. Orderis nustotų galioti pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriant kokią nors kardomąją priemonę.
Apsaugos orderis ir Stambulo konvencija – netapatūs dalykai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui svarstant šio orderio kūrimą, kai kurie Seimo nariai iškėlė klausimą, ar Lietuvoje beverta ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri taip pat numato apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmus.
„Ar bereikia mums laužyti ietis dėl Stambulo konvencijos, galgi tai yra pagrindas nuo smurto artimoje aplinkoje ir tai apima plačiai ir moteris, ir visus, kurie tik patenka. Tai Stambulo konvencijos priėmimo kaip ir nebereikia?“ – teiravosi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė.
Tačiau Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymi, kad Stambulo konvencijoje akcentuojama ne tik smurtą patyrusių asmenų apsauga, bet ir visuomenės švietimas apie smurtą. Jos manymu, didelį vaidmenį šiuo klausimu turėtų vaidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„SADM kovoja su pasekmėmis smurto, bet esmė yra mokyklos suole“, – tv3.lt sakė J. Juškaitė.
Pats Žmogaus teisių centras teikė pastabas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisoms, siūlydamas įtvirtinti, kad Lietuvoje turi būti vykdomos švietimo prevencijos programos, tam įpareigojant būtent ŠMSM.
Be to, mokyklos vaidmuo, pasak J. Juškaitės, svarbus ir užfiksuojant galimus smurto šeimoje atvejus.
„Mokyklų arba savivaldybių lygmenyje turėtų veikti aiškūs algoritmai. Matant, kad vaikas turi nustatytus požymius, jis greičiausiai pats patiria smurtą šeimoje arba yra to liudytojas – o liudytojas šiuo atveju irgi laikomas auka pagal Stambulo konvenciją, – tai ką tokiu atveju mokytojas turėtų daryti?“ – retoriškai klausė J. Juškaitė.
Galiausiai, anot Žmogaus teisių centro vadovės, Stambulo konvencijoje įtvirtinama ir smurto lyties pagrindu sąvoka.
„Ta disproporcija, kuri egzistuoja tarp vyrų ir moterų, nukenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, ir tarp smurtautojų, – mes įstatymiškai tai laikome susiklosčiusia aplinkybe, bet nepripažįstame, kad smurtas prieš moteris vykdomas dėl to, kad jos yra „žemesnės“ lyties, „galima“ jas mušti, tai istoriškai susiklostę santykiai“, – pastebėjo specialistė.
Kad SADM parengta apsaugos nuo smurto orderio koncepcija nėra tolygi Stambulo konvencijai, pripažįsta ir pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Man atrodo, reikia suprasti tai, kad šitas įstatymas neturi perkelti Stambulo konvencijos į teisės aktą ir nėra toks tikslas. Stambulo konvencija, kaip žinome, labiausiai koncentruojasi į tą problemą, kad smurtas yra būtent lyties pagrindu. O smurto artimoje aplinkos įstatymas kovoja su bet kokiomis smurto apraiškomis.
Tai gali būtų smurtas prieš moteris, prieš neįgaliuosius, prieš pagyvenusius asmenis, kurie patiria bet kokį smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo įstatymo projektu siekiame suteikti pagalbą tiems žmonėms, paslaugas, palydėjimą, statyti pasitikėjimą, kad pagalbos žmonės gali kreiptis ir gali būti apsaugoti.
Manau, tai nepakeičia Stambulo konvencijos, mes tiesiog įgyvendiname Vyriausybės programą. Stambulo konvencija yra politinis apsisprendimas, jis priklausys nuo Seimo narių“, – Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitete sakė M. Navickienė.
Kas rašoma Stambulo konvencijoje?
Lietuva dar 2013 metais pasirašė Stambulo konvenciją, tačiau Seimas iki šiol jos neratifikavo. Šis dokumentas įpareigoja valstybes užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, už jį bausti ir jį panaikinti. Paprasčiau tariant, konvencija saugo moteris nuo visų formų smurto prieš jas.
Dokumente įvardijami įvairūs smurtiniai veiksmai, kurių aukomis tampa moterys. Tai – persekiojimas, seksualinis priekabiavimas, seksualinis smurtas, išžaginimas, fizinis ir psichologinis smurtas (įskaitant intymaus partnerio), priverstinė santuoka, priverstinė sterilizacija, moterų lyties organų žalojimas, prievartinis abortas.
Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu – kad smurtas naudojamas išlaikyti vyrų galią ir kontrolę, kad jis yra vykdomas prieš moteris, nes jos yra moterys.
Tiesa, čia pat konvencijos šalys yra skatinamos sukurtą apsauginę sistemą taikyti ir vyrams, kurie patiria smurtą šeimoje.
Jei Lietuvoje bus ratifikuota Stambulo konvencija, šalis turės užsiimti smurto prieš moteris ir šeimoje prevencija. Pavyzdžiui, apmokyti specialistus, kurie dirbtų su smurtą patyrusiomis moterimis, kelti visuomenės sąmoningumą apie smurtą šeimoje, mokyklose mokyti apie tarpasmeninių santykių sprendimą be smurto.
Taip pat Lietuva įsipareigotų suteikti smurtą patyrusioms aukoms apsaugą ir paramą. Pavyzdžiui, suteikti policijai įgaliojimus pašalinti smurtautoją iš jo namų, esant tiesioginiam pavojui, įsteigti moterims prieinamas prieglaudas, kurti nemokamas ir nuolat prieinamas pagalbos linijas smurto aukoms, kurti pagalbos centrus ir kt.
Galiausiai konvencija kriminalizuoja visas smurto artimoje aplinkoje formas. Vadinasi, už bet kokią smurto prieš moterį formą grės atsakomybė, teisėsaugos institucijos imsis tyrimų.
Tiesa, tam tikra prasme SADM siūlo atsvarą Stambulo konvencijoje minimoms smurto kriminalizavimo nuostatoms. Seimui siūloma Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti norma, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymas užtrauktų baudą nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas būtų baudžiamas nuo 300 iki 780 eurų.
Taip pat už tai galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
SADM duomenimis, pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
Konvencija – viršesnė už Lietuvos įstatymus
Kokią apskritai galią prieš Lietuvos įstatymus turi konvencijos? Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius portalui tv3.lt yra sakęs, kad konvencijos, kaip numato Konstitucinio Teismo nutarimas, yra viršesnės.
„Konvencijos turi įstatymų galią Lietuvos teisės sistemoje. Bet, jeigu konvencija, tarptautinė sutartis nustato kitaip, negu įstatymas, tai taikoma tarptautinė sutartis. Jeigu būtų susikirtimas su Lietuvos įstatymais, tai būtų taikoma konvencija“, – tv3.lt kalbėjo V. Sinkevičius.
Dar 2010 metais Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, vadinasi, ją ratifikavus, Konstitucijos keisti nereikėtų.
