„Šių partijų vadovų kalbų įtaiga aukštais balais įvertinta dėl gebėjimo argumentuoti, užtikrintumo bendraujant su visuomene ir temų išmanymo. Ne daug nuo pirmųjų trijų partijų atsilieka ir Liberalų Sąjūdis, kuris išsiskyrė ramia ir pasitikėjimą kuriančia retorika“, – pranešime teigė Įtaigos indekso iniciatorė, komunikacijos ir viešojo kalbėjimo konsultacijų įmonė „WOW. World of Words“ (WOW).
Indekso iniciatorė Neringa Bliūdžiūtė teigia, kad stipriausi lyderiai išsiskiria gebėjimu kurti pasitikėjimą, autentiška lyderyste bei išlaikyti kontaktą su auditorija.
„Vertinant partijų lyderių kalbų įtaigą aiškiai matome sisteminių partijų ir politikos senbuvių lyderystę. Išsiskiria ir moterų lyderių kalbų įtaiga. Apibendrinus komisijos rezultatus matome, kad moterų lyderių kalbos rinkiminiu laikotarpiu buvo daug įtaigesnės. Jos ruošėsi daugiau, skyrė dėmesio ir turiniui, ir formai,“ – pranešime teigė ji.
Silpniausiai kalbų įtaiga įvertinti Lietuvos regionų partijos, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Taikos koalicijos lyderiai Jonas Pinskus, Waldemaras Tomaszewskis bei Viktoras Uspaskichas, kurių įtaigumas du kartus atsiliko nuo lyderių. Anot pranešimo, pastebėta bendra neigiama tendencija – partijų lyderiai retai renkasi vizualinius formatus, kurie būtų patrauklesni rinkėjams.
Silpniau įvertintos partijos buvo kritikuotos dėl kalbėjimo tik savo auditorijai, monotoniškumo ir profesionalumo trūkumo.
„Mažiausiai balų surinkusios partijos kritikuotos dėl ryškaus turinio nebuvimo ir formos išskyrimo. Didžiausias atotrūkis matomas Lietuvos socialdemokratų partijos, politinės partijos „Nemuno aušra“, Lenkų rinkimų akcijos. Kalbos atlikimas būtent V. Tomaševskiui ir pakišo koją, kai tuo tarpu pirmiems trims turinio trūkumą kompensavo stipresnis atlikimas“, – aiškino N. Bliūdžiūtė.
Politinių lyderių kalbų įtaiga šiemet vertinta trečią kartą.
Pirmą kartą rengtas Įtaigos indeksas vertino kandidatų į prezidentus kalbų įtaigą, vėliau vertinta ir išrinktojo prezidento inauguracinė kalba.
Lyderių įtaigą vertinusi komisija sudaryta iš komunikacijos, retorikos, verslo ir akademinio pasaulio, politikos ir nevyriausybinių organizacijų ekspertų. Vertinant kalbas atsižvelgiama į jų struktūrą, žinutę ir argumentus, turinio svarbą, iškalbą, atlikimą ir polėkį.
Kalbos vertinamos pagal Vokietijos kalbų rašytojų sukurtą metodologiją, jau dešimtmetį naudojamą vertinti politikos ir verslo lyderių kalbas.
Komisijos nariai partijas vertina anonimiškai, visuomenei pateikiamas jų balsų vidurkis.
