Geriausiųjų 1000-uke – keturi
Žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas piktinasi, kad nė vienam ligšioliniam švietimo ministrui nepavyko pasiekti kaskart vis iš naujo iškeliamo tikslo gerinti aukštojo mokslo kokybę.
Tiesa, jis pažymi, kad iš 36 Lietuvos aukštųjų mokyklų net keturios patenka į geriausiųjų pasaulyje 1000-uką, o viena – net į 500-uką.
„Tai išties rimta ir solidu. Į pirmąjį 500-uką patenka Vilniaus universitetas, o į pirmąjį 1000-uką patenka Kauno technologijos universitetas, Vilnius Tech ir Vytauto Didžiojo universitetas. Turime rimtų aukštųjų mokyklų.
Dar turime tris specializuotas aukštąsias mokyklas, kurios savo lygoje irgi aukštos prabos. Turiu omenyje ISM, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Sarafinas.
Tačiau jis išskiria ne tik geriausias, bet ir prasčiausias aukštojo mokslo įstaigas, kurias jis pats vadina diplomų fabrikais.
„Šiandien Lietuvoje turime 36 aukštąsias mokyklas ir tarp jų rasime itin aukšto lygio universitetų bei kolegijų, bet yra ir visiškų diplomų fabrikų. Arba, kaip teigia švietimo ir mokslo viceministras Gintautas Jakštas, diplomų malūnų, kurie už pinigus primals jums visko, ko tik pageidausite, – ateikite, duokite ir mes jums pagaminsime daug diplomų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Sarafinas.
Už pinigus priims bet ką
Čia pat G. Sarafinas teigia, kad daliai aukštųjų mokyklų nė motais kalbos apie gerinamą studijų kokybę.
„Pernai į vadinamąsias aukštąsias buvo priimta daugiau nei 3800 jaunuolių, kurie neįveikė jokių aukštajam mokslui keliamų reikalavimų ir jokių kartelių.
Jie turėjo vienintelį bonusą ir privalumą – jie turėjo pinigų. Jie atėjo, atnešė pinigus ir tos vadinamosios aukštosios mokyklos juos surinko. Ir surinko ne taip mažai – daugiau nei 7 mln. eurų“, – sakė G. Sarafinas.
Pernai trečdalis visų Lietuvos abiturientų – 8600 – įveikė aukštojo mokslo keliamas karteles ir gavo valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose. Tačiau G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad esama tokių aukštųjų mokyklų, kurios net nesistengia priimti studentų į valstybės finansuojamas vietas.
„Yra aukštųjų mokyklų Lietuvoje, kurioms valstybės finansuojamos vietos nebeįdomios. Jos tiesiog susirenka studentų pinigus už mokslą. Tarkime, Socialinių mokslų kolegija pernai priėmė tikrai daug studentų, bet visus 1350 – į mokamas vietas“, – sakė G. Sarafinas.
Jo teigimu, kai kurios aukštosios mokyklos mano, kad būti sąžiningoms ir studentams taikyti stojimo karteles paprasčiausiai neapsimoka finansiškai.
„Tie, kurie nesilaiko, reikalavimų, jie klesti, jie plečiasi, bujoja. Panašiai tik į mokamas vietas priėmė ir Kolpingo kolegija, ir Vilniaus verslo kolegija, ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla“, – vardijo G. Sarafinas.
Anot G. Sarafino, pernai iš 19 kolegijų tik keturios laikėsi nustatytų stojimo kartelių.
„Dalis kitų aukštųjų mokyklų, matydamos, kad už tai nebaudžiama ir tokia taktika finansiškai labiau apsimoka, taip pat nebenori laikytis jokių kartelių ir aukštų reikalavimų.
Universitetai pastebėjo, kad toks elgesys labai kerta per reputaciją ir per įvaizdį. Dauguma universitetų, kurie anksčiau taip elgėsi, dabar ėmė paisyti kokybės reikalavimų. Bet kolegijų lygmenyje to nėra“, – teigė G. Sarafinas.
