„Auksinis remontas“
Remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad pastato 19 aukšto, kur įrengtas ir miesto mero Remigijaus Šimašiaus kabinetas, remontas kartu su projektu savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 183 tūkst. eurų (su darbu ir PVM). Baldai 19 aukštui – biuro kėdės, spintos ir kt. – kainavo beveik 53 tūkst. eurų (su PVM). Dar beveik 65 tūkst. eurų (su darbu ir PVM) kainavo 20 aukšto terasos avarinės būklės šalinimo darbai.
Miestiečiai internete netruko pasipiktinti įspūdinga remonto kaina, ji stebino ir dalį savivaldybės tarybos narių. Netrukus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis su portalu tv3.lt pasidalino detalia remonto sąmata, kur aprašytas kiekvienas atliktas darbas ir pirktos medžiagos, jų kaina. Visos tekste minimos ir sąmatoje nurodytos sumos pateikiamos be PVM.
Kaina atrodo sunkiai suvokiama
Profesionaliu sąmatų sudarymu užsiimantis Mindaugas Laučys išanalizavo savivaldybės pateiktą sąmatą ir atkreipė dėmesį, kad už daugelį darbų ir prekių savivaldybė permokėjo, vietomis kaina tikrai atrodo sunkiai suvokiama.
„Bendras kainų lygis tikrai yra gana aukštas, gal tik labiausiai kainos logiką atitiko šildymo, vėdinimo dalis. Greičiausiai rangovas pasamdė subtiekėją, kuris viską įsivertino tikrai adekvačiomis kainomis. Likusi sąmata yra labai aukšto kainų lygio. Jei būtų atliekamas viešasis pirkimas, darau prielaidą, kad šiai įmonei tikrai nebūtų pavykę jo laimėti su tokiu pasiūlymu“, – tv3.lt sakė M. Laučys.
Pirmiausiai M. Laučys atkreipia dėmesį, kad savivaldybė, remontuodama 20 aukšto terasą, sumokėjo daugiau nei 4,3 tūkst. eurų už 100 m šildomo kabelio montavimą grindyse. Anot M. Laučio, sąmatoje 1 m kabelio kainuoja apie 7 eurus, nors mažmeninė tokio kabelio kaina parduotuvėje svyruoja nuo 1,5 iki 3 eurų.
Į akis krito ir šildymo kabelių sistemos termostatų montavimo kaina, sąmatoje vienetui siekianti beveik 2,2 tūkst. eurų. M. Laučys atkreipia dėmesį, kad mažmeninė tokios prekės kaina parduotuvėje svyruoja nuo 45 iki 300 eurų.
Atrodo, kad permokėta ir už paviršių temperatūros ar drėgmės daviklius, kurių kaina sąmatoje įvardinta 743 eurai už vienetą. Mažmeninė tokios prekės kaina parduotuvėje, kaip sako M. Laučys, – apie 50 eurų. Sąmatininką nustebino elektros instaliacijos tiesimo kaina.
„Rangovo pasiūlyme kabelio tiesimo kaina yra 10 kartų didesnė, nei turėtų būti pagal skaičiuojamosios kainos sudarymo normas“, – sakė sąmatininkas.
Vien už šiukšlių išvežimą – daugiau nei 10 tūkst. eurų
Didžiausia suma 20 aukšto remonto darbų sąmatoje – medžiagų transportavimas, iš viso kainavęs daugiau nei 9,8 tūkst. eurų. Kaip aiškina Vilniaus miesto savivaldybė, tokia didelė suma galėjo susidaryti dėl objekto sudėtingumo.
„Rangovas, atsižvelgdamas į objekto sudėtingumą (darbų vykdymas eksploatuojamame daugiaaukščiame pastate, darbas keliomis pamainomis ir ne darbo valandomis), tas papildomas išlaidas galimai įsivertino sąmatiniuose skaičiavimuose priimdamas šiukšlių išnešimą, bei medžiagų gabenimą rankiniu būdu iš ir į darbo vietą. Rangovas galimai vertino ne tik medžiagų bei šiukšlių nešimą, bet ir šiukšlių smulkinimą bei pakavimą, tam kad neužterštų, bei neapgadintų veikiančio pastato“, – rašome tv3.lt pateiktame savivaldybės atsakyme.
Savivaldybė pažymi, kad pastate dirba daugiau kaip 800 žmonių ir liftai yra apkrauti, todėl darbo metu jais naudotis medžiagų gabenimui nėra galimybės.
„Įvertinus galimas rizikas, rangovui palankiausias būdas naudotis liftu būtų tik po darbo valandų ir savaitgaliais. Tačiau tokiu atveju kiekvieną dieną vakare tektų sumontuoti apsaugas ir uždangstymus iš plokščių, po to jas išardyti, išvalyti, išsiurbti liftą ir prieigas, dėl ko padidėtų tiek laiko, tiek darbų sąnaudos.
Be to, kai kurie gaminiai gali viršyti lifto matmenis ir jie vis tiek būtų gabenami rankiniu būdu. Nors teoriškai yra galimybė atlikti skaičiavimą, medžiagas keliant keleiviniu liftu, tačiau pagal formalią sąmatų rengimo tvarką, taip detaliai suskaičiuoti būtų komplikuota, todėl skaičiuojant dažniausiai naudojami supaprastinimai“, – pridūrė savivaldybė.
Klausimų M. Laučiui kelia sąmatoje nurodytų susidariusių šiukšlių kiekis. Nors nurodyta, kad buvo atlikti smulkūs ardymo darbai, tačiau šiukšlių suskaičiuotos 22 tonos. Anot M. Laučio, tokiuose darbuose nesusidarytų daugiau nei 3 tonos atliekų. Dar apie 20 tonų sudarė statybinės medžiagos.
Anot savivaldybės, rangovas, neturėdamas galimybės iš anksto patikrinti, kokios medžiagos sumontuotos po 20 aukšto balkono plytelių danga, savo sąmatoje įsivertino visų terasos pasluoksnių ardymą.
„Jei darytume prielaidą, kad rangovas apytiksliai įvertino betono pasluoksnių ardymą apie 40 cm storio, tai gautume šiukšlių tūrį 46 kv. m * 0,4 = 18,4 kub. m. Kadangi ardomų pasluoksnių medžiagiškumas nebuvo tiksliai žinomas, rangovo sąmatininkas galėjo padaryti prielaidą, kad ardomas lengvasis betonas ir priėmė vidutinį betono tankį 1200 kg/m3, taip gautume susidariusį šiukšlių svorį 18,4*1200=22080 kg, t. y. 22,08 tonos, šis skaičius labai artimas skaičiui sąmatoje“, – skaičiavo savivaldybė.
Įtarimų sukėlė ardymas ir dažymas
Vis dėlto didžiausi remonto darbai atlikti 19 aukšte, kur ir yra įrengtas mero R. Šimašiaus kabinetas. Išanalizavęs sąmatą, M. Laučys pirmiausiai atkreipė dėmesį į gerokai didesnes nei įprasta ardymo kainas.
Sąmatoje bendra gipso kartono pertvarų, medžio drožlių plokščių ir pakabinamų lubų išardymo kaina viršija 5,65 tūkst. eurų. Anot M. Laučio, kai kurie sąmatoje nurodyti ardymo darbai 5,67 karto didesni, kiti – 10,95 karto didesni nei įprasta.
„Labai dažnai rangovai stengiasi ženkliai padidinti ardymo darbų kainas. Tai daroma dėl kelių priežasčių – padidėja bendra suma, niekas ardymo darbų labai netikrina, niekas negali tiksliai pasakyti, ar tokie darbai buvo verti tokių pinigų. Kadangi šie darbai atliekami pirmiausiai, rangovas per pirmąjį atliktų darbų aktavimą aktuoja atliktus darbus ir gauna atlygį už šiuos darbus ir taip dirbtinai gauna apyvartinių lėšų“, – pastebėjo M. Laučys.
Savivaldybė portalui tv3.lt nurodė, kad „projekto rengimo metu patalpos buvo eksploatuojamos, nebuvo galima išardyti patalpų apdailą ir nustatyti, kaip ji pritvirtinta, todėl apdailos tvirtinimo būdas buvo neaiškus“.
Sąmatininko dėmesį atkreipė ir nemaža gruntų, glaistų ir dažų kaina. Sąmatoje nurodoma, kad sienų dažymo su paruošimu darbai kainuoja 19,40 eur/ kv. m. Ir nors, anot M. Laučio, tokia kaina gali būti įprasta Vilniaus kainoms, ji seniai pralenkė Švedijoje apdailos darbams taikomą kainą.
Daugiau nei 3,5 tūkst. eurų savivaldybei kainavo sienų vidinių paviršių padengimas magnetiniais dažais. M. Laučys teigia, kad tai neadekvačiai didelė kaina.
„39,28 kv. m vienu sluoksniu magnetinių dažų galima nudažyti už 104 eurus (medžiagų kaina). Jei darytume prielaidą, kad buvo dažoma du kartus, tai dažai kainuotų 208 eurų, plius apie 250 eurų už darbą ir dar PVM. Viso apie 460–500 eurų“, – skaičiavo M. Laučys.
Tūkstančiai šviestuvams
Gana nemažai pinigų iš savivaldybės biudžeto „suvalgė“ ne tik remonto darbai, bet ir pirkta technika. Sąmatininką nustebino vėliavų laikiklių tvirtinimo kaina. Sąmatoje skaičiuojama, kad trijų vėliavų laikiklių tvirtinimas kainuoja beveik 940 eurų. Savivaldybė nurodo, kad vėliavų laikikliams techninių specifikacijų nurodžiusi nebuvo.
„Už tokią kainą galima nupirkti ir pastatyti 8 metrų aukščio įtvirtinamą į žemę vėliavų stiebą su vėliavos komplektu“, – pastebėjo M. Laučys.
Už 67 šviestuvus 19 aukšte savivaldybė sumokėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų. Vis dėlto, anot savivaldybės, šviestuvams kelti aukšti kokybiniai reikalavimai.
Du lazeriniai projektoriai savivaldybei kainavo daugiau nei 11 tūkst. eurų. Bendrai įvairi technika savivaldybei kainavo daugiau nei 19,6 tūkst. eurų. M. Laučys pastebi, kad įvairi technika pirkta kartu su rangos darbais, nors Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja tokio pobūdžio prekes atskirti ir pirkti jas atskirai iš specializuotų tiekėjų.
Savo ruožtu savivaldybė atkreipia dėmesį, kad techniką pirko kartu su montavimo darbais, antraip prekių nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, o už montavimo darbus reikėtų mokėti atskirai.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad minėti montavimo darbai yra betarpiškai susiję su visais kitais įsigytais 19 aukšto remonto darbais, visus juos atlikti vienu metu, laikantis atitinkamo darbų grafiko ir eiliškumo, yra racionalu ir ekonomiška, nei kad įsigijus atskiru pirkimu ardyti anksčiau atliktus darbus, buvo pasirinkta atskiro viešojo pirkimo projektoriui ir jo montavimo darbams nevykdyti“, – rašė savivaldybė.
Tokį pirkimo būdą numato ir Viešųjų pirkimų įstatymas.
Kaina nenustebino
Vertindama remonto darbų sąmatą bendrai, Vilniaus miesto savivaldybė neabejoja rangovo siūlytos kainos atitikimu realioms rinkos kainoms.
„Rangovas savo pasiūlyme neviršijo pirkimo vertės, nustatytos pagal skaičiuojamąją kainą, o tarpinių kainos punktų kvestionuoti perkančioji organizacija neturi pagrindo. <...> Rangos darbų pirkimui buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara. Fiksuota kaina nustatoma, kai pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių arba tokiu atveju, kai pirkimo vykdytojas gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau riziką dėl galimų kiekių svyravimų perduoda rangovui.
Fiksuotos kainos pirkime rangovas pateikia galutinę sumą, už kurią įsipareigoja atlikti darbų visumą pagal projektą. <...> Tokiu atveju atskirų sąmatos eilučių perkančioji organizacija netikrina“, – savo atsakyme rašė savivaldybė.
Sąmatoje nurodytos sutartys sudarytos 2019 birželio 10–rugpjūčio 7 dienomis. Remonto darbus atliko įmonė „Domipa“, remonto planą sudarė UAB Paslaičio projektavimo biuras.
Darbai, prekės ir medžiagos pirkti ne konkurso keliu, nes laikomi mažos vertės viešuoju pirkimu. Mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 tūkst. eurų (be PVM), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 tūkst. eurų (be PVM).
