Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos. Paklausiausi darbo rinkoje – virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, kepėjai ir konditeriai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, parduotuvių pardavėjai, miškų ūkio darbuotojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai montuotojai bei tinkuotojai, nurodo Užimtumo tarnyba.
Šių profesijų atstovams darbdaviai registravo dvigubai daugiau laisvų darbo vietų nei Užimtumo tarnyboje buvo registruotų tokias profesijas turinčių asmenų.
IT ir toliau karaliauja
Šių metų rugsėjo mėnesį daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukusių darbo sričių dešimtuke, kaip ir prieš metus, pirmavo informacinės technologijos (860 darbo skelbimų), nurodo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Dauguma šios srities skelbimų pateikiami anglų kalba, reikia išmanyti kelias programavimo kalbas ir kitas IT darbo subtilybes.
„2019 m. rugsėjį gerokai išaugo klientų aptarnavimo specialistų poreikis. Tai nulėmė augantis verslo paslaugų centrų kuriamų darbo vietų kiekis, sumažėjo darbo pasiūlymų kiekis vadybos srities (vadovaujančioms pareigoms) specialistams. Nors ir neženkliai, bet išaugo darbo pasiūlymų skaičius, skirtas finansų srities darbuotojams, ypač daug darbo pasiūlymų sulaukia finansų analitikai, gerokai sumažėjo darbo pasiūlymų prekybos ir pardavimų srities darbuotojams“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Karavaitienė.
Toliau paklausiausių specialybių dešimtukas rikiuojasi taip: klientų aptarnavimas (680), gamyba/pramonė (640), pardavimai (500), organizavimas/valdymas (410), finansai/apskaita (400), inžinerija (380), transportas/logistika (370), prekyba/pirkimai/tiekimas (320).
Palyginimui, pernai rugsėjį daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukusių darbo sričių dešimtuke pirmavo informacinės technologijos (900 darbo skelbimų). Toliau pernykštis dešimtukas rikiuojasi taip: gamyba/pramonė (760), pardavimai (620), organizavimas/valdymas (510), prekyba/pirkimai/tiekimas (490), transportas/logistika (410), inžinerija (400), bankai (380), finansai/apskaita (370), administravimas (340).
Įmonėms trūksta darbuotojų
Įdomu tai, kad darbo pasiūlos ir paklausos dešimtukai sutampa menkai, o pasiūla darbo rinkoje prasilenkia su paklausa. Pagal darbo skelbimų sričių peržiūrų kiekius, ieškančius darbo labiausiai domina teisė, finansai/apskaita, IT, rinkodara/reklama, žmogiškieji ištekliai, organizavimas/valdymas, administravimas, bankai/draudimas, žiniasklaida/viešieji ryšiai, turizmas/viešbučiai/maitinimas.
„Darbo rinkoje fiksuojama darbdaviams nepalanki situacija, apie penktadalio įmonių veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Darbo rinkoje dėl demografinių priežasčių, senėjančios visuomenės, emigracijos, sisteminio nedarbo, įmonės pradeda vis dažniau dairytis į įvairesnes visuomenės grupes, kurios, dar prieš kelerius metus, susidurdavo su problemomis įsidarbinant, t. y. vyresnio amžiaus darbuotojus, neįgaliuosius, moteris, turinčias mažamečių vaikų, darbuotojus iš trečiųjų šalių ir pan.“, – teigė R. Karavaitienė.
Ji sako pastebinti, kad diskriminacija dėl amžiaus, lyties ar šeiminės padėties niekur nedingo, bet situacija palengva švelnėja. Tiesa, kai kurie darbdaviai darbuotojų trūkumą sprendžia pasitelkdami technologijas, automatizavimą ar veiklos optimizavimą.
Nuo ko priklauso atlyginimas?
Anot R. Karavaitienės, darbdavių siūlomo atlyginimo dydis priklauso nuo kelių faktorių.
„Ekonomiškai stipriose verslo šakose dirbančios įmonės visų lygių darbuotojams siūlo geresnį uždarbį, kadangi turi dosnias atlyginimų sistemas, įskaitant finansines premijas. Tarp ilgą laiką gerus rodiklius demonstruojančių sektorių yra IT, energetika, telekomunikacijos, bankai ir kiti stiprūs industriniai sektoriai, pavyzdžiui, elektronika“, – vardino pašnekovė.
Be to, atlyginimą lemia ir kompanijos dydis.
„Vidutinis atlyginimas daugiau nei 250 darbuotojų turinčiose kompanijose, yra 14 proc. didesnis nei įmonėse su mažiau nei 50 darbuotojų. Didesnę nei 6 metų darbo patirtį tose pačiose pareigose sukaupę asmenys uždirba iki penktadalio daugiau nei naujai pasamdyti. Diplomuoti darbuotojai vidutiniškai uždirba 50 proc. daugiau nei pagrindinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Didžiausias uždarbio potencialas arba amžius, kai žmonės paprastai pasiekia didžiausių pajamų potencialą, yra nuo 37 iki 40 metų“, – teigė R. Karavaitienė.
Mažėja bedarbių
Šių metų liepos 1 d. šalyje buvo registruota 138,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, 4,6 tūkst. mažiau, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
2019 m. pirmąjį ketvirtį užimti buvo 1382,2 tūkst. šalies gyventojų – tai 11,3 tūkst. daugiau, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis siekė 73 proc.
2019 m. antrąjį ketvirtį užimtųjų skaičius augo daugelyje profesijų grupių, išskyrus kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų (8,5 proc. sumažėjo, palyginus su 2018 m. antruoju ketvirčiu), technikų ir jaunesniųjų specialistų (1,1 proc. sumažėjo), įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų (0,5 proc. sumažėjo). Šių metų antrąjį ketvirtį labiausiai – 4,1 proc. augo vadovų skaičius.
Tai pat per šį laikotarpį sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo, augo turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis. Du iš penkių registruotų nedirbančių asmenų – vyresni kaip 50 metų amžiaus, nežymiai didesnis skaičius – vidutinio amžiaus asmenų, kas šeštas – jaunesnis kaip 30 metų.
Nors neturinčių profesinio pasirengimo dalis mažėja, beveik kas trečias neturi profesinio pasirengimo. Beveik pusė visų registruotų asmenų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, iš jų – apie 62 proc. turėjo profesinę kvalifikaciją.
