„Su moterų dalyvavimu krašto gynyboje turiu tam tikros patirties, nes mano darbo Karo akademijoje metu ten pradėjo studijuoti kariūnės ir mes tiesiog su tuo susidurdavome, su kasdienėmis situacijomis. Čia labai reikėtų gal ir mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete padaryti tokią diskusiją, pasakyti keletą svarbių dalykų. Čia nėra taip į vienus vartus, kaip įsivaizduojama, kad kuo daugiau moterų įsitrauks, tuo bus geriau. Nes reikia išlaikyti balansą, kas gi pasirūpins vaikais“, – kalbėjo V. Rakutis.
„Mes matome iš Ukrainos karo šitą dalyką, kad moterys su vaikais išvažiavo, o vyrai kariavo. Reikia labai matyti visumą. Teko dalyvauti Krašto apsaugos ministerijos konferencijoje apie moterų dalyvavimą krašto gynyboje, tai ten reikia suvokti problemų kompleksą. Gal tada mūsų pastangos didinti (moterų įtraukimą) būtų kiek brandesnės. Nes reikia sugalvoti, kaip mūsų valstybei ir tautai išlikti tokiomis labai sunkiomis sąlygomis, jeigu reikėtų. Reikia suprasti, kad Izraelio valstybėje, kurią mes taip kopijuojam, tik pusė gyventojų realiai dalyvauja krašto gynyboje. Nors ten dalyvauja abi lytys, bet didelė dalis visuomenės, ypatingai religiniai ortodoksai, turi imunitetą. Jie yra numatę tokį išgyvenimo kelią“, – nurodė konservatorius.
Taip V. Rakutis reagavo į Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės ir asociacijos „Lyderė“ atstovės Inetos Rizgelės paskatinimą diskutuoti apie aktyvesnį moterų įtraukimą į krašto gynybą, ypač laipsniškai didinant privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių skaičių ir ilgainiui pereinant prie visuotinio šaukimo.
„Mes pritariame pasiūlytoms priemonėms, bet pasigedome didesnės ambicijos dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. Matome kitų šalių patirtis: Norvegija, Švedija, kurios pasuko lyčiai neutralaus šaukimo modelio keliu dar po Krymo aneksijos. Tai šitame kontekste Lietuva, prie kurios vyksta karas, atrodo gana keistai, kai mes savo gynybos politikoje vadovaujamės stereotipais, o tenka pripažinti, kad statistika nėra mūsų pusėje, nes Lietuvos visuomenė apskritai yra viena labiausiai stereotipizuojančių lytis“, – kalbėjo I. Rizgelė.
Verslo konfederacijos generalinė direktorė teigė suprantanti, kad dėl visuomenės požiūrio bei finansų trūkumo šis sprendimas buvo paliktas ateičiai, bet paragino apie tai kalbėtis dabar ir nepalikti to geresniems laikams. Pasak I. Rizgelės, Seimas galėtų numatyti privalomą moterų šaukimą, bet įgyvendinti tai per ilgą laikotarpį, pavyzdžiui, dešimtmetį. Tai būtų tarsi ženklas visuomenei, kad einama šia linkme.
V. Rakučiui išdėsčius savo nuostatas apie tai, kad moterų įtraukimas į krašto gynybą turi būti suderintas su klausimu, kas prižiūrės vaikus karo atveju, į tai sureagavo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Džiaugiuosi, kad nepasiūlėte pasirūpinti komiteto narių vaikais, bet jeigu rimtai, tai rimtai kalbėkime. Kas čia dabar per kalbėjimas, kad tarnyboje savanoriškoje ar kitokioje moterų negalima įtraukti, nes jos turi vaikais rūpintis? Vaikai yra visų – ir mamų, ir tėčių. Taip kad visi jais turi rūpintis ir ieškoti išeičių. Kalbant apie moterų įtraukimą, gal nenaudokime argumento iš nežinia kelinto amžiaus“, – atsiliepė D. Šakalienė.
Kas ir kiek turės tarnauti?
Kaip žinoma, Lietuva planuoja laipsniškai didinti privalomosios pradinės tarnybos karių skaičių, bet negali iškart pereiti prie visuotinio šaukimo, nes tam trūksta infrastruktūros, karius rengiančio personalo bei pinigų. Dėl šios priežasties Lietuvos kariuomenė su Krašto apsaugos ministerija pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima šaukti daugiau karių bei sumažinti išimčių apimtis, jog krizės atveju galėtume geriau gintis.
Šiuo metu į privalomą pradinę karo tarnybą per metus pakviečiama apie 3800 jaunuolių. Skaičiuojama, kad įgyvendinus reformą, kasmet būtų galima pakviesti apie 5000 žmonių.
Remiantis ministerijos pasiūlytais pakeitimais, atlikti karinės tarnybos būtų šaukiami jaunuoliai nuo 18 iki 21 metų amžiaus imtinai, bet studentai dėl studijų nebegalėtų atidėti tarnybos, o turėtų rinktis arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, arba Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Iš esmės taip būtų skatinama, kad tarnybą vaikinai atliktų kuo anksčiau, galbūt net iki studijų. Merginos pradinėje karo tarnyboje laukiamos savanoriškai, o apie privalomą šaukimą nekalbama.
Tais atvejais, kai tarnyba atidedama individualia tvarka (jei žmogus vienas augina vaiką ar slaugo sergantį artimąjį), būtų galima šaukti jaunuolius tarnybai iki 22 metų imtinai, o jei žmogus yra įgijęs trūkstamą profesiją – iki 30 metų imtinai. Beje, 30 metų riba nustatyta ir tiems, kurie buvo pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, vadinasi, taip lengvai išvengti tarnybos nepavyks.
Norima atsisakyti tarnybos atidėjimo policininkams, ugniagesiams, muitininkams, pasieniečiams, žvalgybos pareigūnams ir panašiai. Bet dėl šito kyla diskusijų, kadangi statutinėms ir kitoms panašioms tarnyboms labai trūksta žmonių, todėl jų pašaukimas į karinę tarnybą yra abejotinas. Nors karo atveju tokie pareigūnai būtų ginkluotųjų pajėgų dalis ir turėtų būti įgiję pradinį karinį parengimą.
Pradinės karo tarnybos trukmė turėtų būti diferencijuojama. 9 mėnesių trukmė būtų skiriama motyvuotiems ir norintiems tarnauti, galintiems pretenduoti į jaunesniųjų vadų ir specialistų pareigas, norintiems tęsti karjerą profesinėje karo tarnyboje ar paskirtiems į pareigas, kur kariuomenės vadas mano, jog tam būtinas 9 mėnesių parengimas.
Kai visų šių aplinkybių nėra, tuomet tarnybos trukmė galėtų trukti 6 mėnesius, per kuriuos jaunuoliai įgytų individualių gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje. Skaičiuojama, kad nuo 50 iki 65 proc. karinę tarnybą atliktų 9 mėnesius, o nuo 35 iki 50 proc. – 6 mėnesius.
Galiausiai, 3 mėnesių tarnybos terminas būtų skiriamas tiems, kurie yra įgiję profesijas ir kvalifikacijas, kurių kariuomenei trūksta. Pavyzdžiui, šiuo metu kariuomenės karo meto struktūrai užpildyti trūksta apie 2 tūkst. specialistų, kurie nėra rengiami kariuomenėje.
Pradinį karinį parengimą įgiję žmonės yra paskiriami į aktyvųjį rezervą ir turi būti reguliariai šaukiami atnaujinti savo įgūdžių. Dabar aktyviojo rezervo nariais buvę prievolininkai išlieka 10 metų, bet planuojama terminą pailginti iki 15 metų. Planuojama iki 2030 m. turėti apie 50 tūkst. žmonių.
